Skaitykite:
Sesaris Valjechas
Atitolink nuo manęs šią taurę

O kažkada tikėjau taip :

Pasaulis šventas ir šviesus
Atsibudo tą ankstų rytą,
Tu žvelgei į melsvėjantį dangų
Ir laukei užtekant saulės,

O ji užtekėjo tavo širdyje
Ir nuplovė visą skausmą.
Dvasios žodžiu dėkojai Dievui
Išeidamas į ryto maldą.

Tiesos žodis

Dar keletas likučių man nepakenks. Aš buvau ir esu vis tiek tas pats aš.

Gaila, kūrybiniai vakarai man baigėsi prieš keletą metų.

pilkas dienas vadinu auksinėmis
meluoju apie viską

giliai po vandeniu
užsidegė žiburėliai
lyg žuvų
akys

jau nupjovė lankas
po mėnuliu atsiduso
laukinės anties šešėlis

kaip išeiti ?

Šiąnakt man į akis
Įkirstas kirvis
Šaltas aštrus
Žolių šlamėjimas
Nematau kraujo

Pavojinga vieta - prisitaikyti ir rašyti taip, kad
patiktum kitiems. Be to rašymo motyvai tampa nebenatūralūs.  Nebent žaidimo labui ? Na, dar
trupinėlį kitą reikėtų įmesti. Bet nežinau, ar
bepavyks iš čia ištrūkti.