As jau tave maciau Pavasari
Kai dar tik snaige i aki krito
Tu toks gleznutis dar buvai
Dabar jau ir sijona rodai zalia

Ir jau mergaites juokias belekaip
Kilnoja kojas ir rodo seksa
Ir tu padykes pavasareli
Ten vejo priputi kaip reikiant

Ir pasiputusios bobutes skrenda
Baznycion melstis delei saules
Kad dar daugiau sijonu butu
Kad dar labiau varvetu seiles...

Dar snaige nukris ne viena karta
I tavo delna dirbtini besmegeni
Ir morku dar turguje pirks
Nes cia ziema ir tikras alus

Cia broliai kortuoja lietuviskai sneka
Cia musu sedyne brangi LNK
Ir ziuri tu telika isvertes akis
Pavasaris prastas beliks tik alus

Cia skamba Marijos radija
Pernai dovanota greiciausiai
Ir dar ilgai nedovanos tau dievas
Uz tai kad pavasariuj dargi ne laikas

Pabrunka pele po sluota uodega
Tokia maza tarytum pavasaris
O tu kartoji vis kaip mazas vaikas
Pavasaris negreit dar ateis

Ir daros kalba padrika kaip pienas
Su grietines idaru virsuje
Ir jaucias tavajam balse melagis kazkoks
Pavasaris cia Pavasaris cia.

Skiriu R. P. taxistui

busiu geras, nerasysiu per daug blogu atsiliepimu, busiu mandagus ir bandysiu su zmonem tartis graziuoju. Tvarkysiuos su savo gasliu zvilgsniu i jus mielosios, mylesiu tyra meile ir bendrausiu kaip su zmonemis. Stengsiuos suprasti zmogu ir isgersiu kartu su tavim alaus. Neberasysiu dideliu nesamoniu, kadangi suprato tik 2 ar trys. Tapsiu zmogum kaip ir visi, pastatysiu pili ir uzauginsiu vaika. Numirsiu grazus diedukas, mociutes kaip ir visos verks gero vyro.

Jeigu nusprendei parašyti ką nors ir galvoje tūkstantis ir viena mintis kvailoka, tai ir parašyk prašau tavęs, drauguži. Nusipirk keletą kilogramų morkų, priskusk bulvių išvirk sriubos, drauguži. O jeigu kartais sugalvosi nušokt nuo kur nebuvo nieks nušokęs, nebūsi pirmas tu ir aš nušoksiu paskui tave, Šarai. Perduodu linkėjimus mamai, tau ir savo negimusiam tėvui. Paskubėk, žaliuoja tiltas.

gerti gersiu, bet sumustiniai nepakenks

sianakt kaip niekad irgi sapnavau, gulejau toje pacioje lovoje kur ir siaip guliu, uz lango uze vejas, kiek supratau dar ir snigo, staiga kur buvus kur nebuvus patekejo saule, ir po keliu akimirku vel nusileido, taip pasikartojo kelis kartus ir toliau tesesi naktis. kazkas trenke durim, atsibudau paziurejau i laikrodi - namiskiams dar per anksti iseiti i darba, tad nieko nesupratau ir toliau miegojau. sapnavau dar kad draugas bego is ligonines, maciau savom akim kaip ohohoh laiptais ir dar didesniu greiciu jis begu link isejimo, pasigirdo isgascio suksniai ir trenksmas, jabildiksht, nu jausmas buvo kaip tarsi trulikas nutrenktu sunkiasvore bobute. priejes prie manes daktaras sake kad jis ne karta jau bande begti is ligonines ir sunkiai susizalojo velei. paskui tas pats draugas isipyle benzino i motocikla ir gerokai didesniu nei didelis greitis pasileido miesto gatvemis, aplinkui manes buve zmones kaip ir as suprato, jog gyvas jis negrish. viskas.

birbinau kumpius

klojau varpa

- eik nachui!

- Atsiprasau, gal zinot kur varpo gatve?