pirštų galiukais glostau žodžius, liežuviu vartau kaip blynus. gaila man jų - kai kurie tokie grubūs, neišraiškingi. gražius žodžius paleidžiu šokti, o kitus priglaudžiu prie krūtinės. švelniai. kaip simpatišką išsigimusį kūdikį.

pirštų galiukais glostau žodžius, liežuviu vartau kaip blynus. gaila man jų - kai kurie tokie grubūs, neišraiškingi. gražius žodžius paleidžiu šokti, o kitus priglaudžiu prie krūtinės. švelniai. kaip simpatišką išsigumusį kūdikį.

jei neturiu nieko įdomaus anei gražaus papasakot, nenoriu gadinti nei jusu nei savo laiko.
bet nepaisant to - pasaulis vis tiek be galo gražus. ir be galo brangus. tik to nereikia pasakot. tai reikia suvokt....

OGI NIEKO

paknopstom...per galvas...kūlversčiais....iškišę liežuvius...į krūtines daužydamiesi....
Visi mes tokie - ekshibicionistai.  Kaip bobutės iš gariūninių tašių traukiam ir klojam save - kas brangiau parduos? Kas mintį, kas sielą, kas nešvarią kojinę...
laimingi ir patenkinti hedonistiniai vienetai
uno

kai nieko nežinau, reiškia, kad žinau viską, tik nieko nefiksuoju. Kaip koks fikusas. Ar palmė.

kalbu su savim.
bandau save nustebint.
oo. ir nieko.
tyliu.
tyliu.
nė žodelio.

stebiuosi



--------------------------------


Maža būdama TIKĖJAU -
dievu, gandru, juodąja ranka.

Dabar noriu, kad manim patikėtų.

sėdi sau
ar eini
o aplinkui sninga
kąsniais
trupiniais
apgaubtais šviesos
gera, kad gyvenu
gera, kad gyvenam(nors iš tiesų nemėgstu šito žodžio - labiau norėtųsi sakyti : gera, kad esam, matom ir mąstom...)

Užvakar mano dar vis,bet jau nelabai aštuonmetė sesutė nupiešė atviruką ir užrašė:
"tiems vaikams,kurie turi tėvus, vaikystė - kaip pūkelis

Nes jie turi namus, maisto, žaislų ir tėveliai juos myli"
Aš nekomentuosiu:)

Ir liūdna šiandien. Ir gera.
"Dieve mano, Dieve mano", pasakyčiau. Tik, deja, jis ne mano...