Kovo 2-oji, a baisingai šalta. Nepatinka man tokios kovo 2-osios, visai nepatinka.
Iš kitos pusės... Dienos ilgėja. Vakarai - šviesūs ir dėl to man labai gera. Pvz, drybsoti susisukus į patalus miegamąjame, spoksoti pro langą ir pamažu saldžiai užsnūsti...

Mes tai padarėmė - išgyvenome žiemą. Kalendorius rodo kovo 1-ąją. Kad taip tikrojo pavasario sulaukus... Bet jau tuoj, jau tuoj :)

Visus su pavasariu ;)

Buvo savaitgalis ir nebėr.
Šeštadienį viena mūsų pusė keliavo į Grigiškes, kita - į Alytų. Artimųjų lankyti.
Mama ir Magija laikosi puikiai :)

Rytoj - pirmoji kalendorinio pavasario diena. Norėtųsi, kas be ko, tikrojo pavasario. Čia ir dabar.

Ant stalo guli saldainis, dailiai suvyniotas į raudoną blizgų popierėlį. Ir dar karts nuo karto gundančiai staiposi. Žino, bjaurastis, kad porą valandų aš tikrai jo suvalgyti negalėsiu.

Šįryt moteriškoji mūsų namų pusė kilo iš miego lengviau nei vakar. Nors nenoriai :) Juk miegas - didelis gėris ir deficitas. Jaunystėje ypač.
Vyriškoji pusė, kaip įprasta, kėlėsi keliolika minučių vėliau, nes jai, skirtingai nei moteriškąjai, nereikalingas laikas makiažui ir pan.
Kada moteriškoji pusė bėginėja su tušais, kosmetiniais pieštukais ir kvepalų buteliukais, vyriškoji namų dalis tingiai rąžosi ir markstosi, dar mieguistai šilta ir rausva :)

Apie ką aš čia?
Taigis apie rytą. Fiksuoju.

Trečiadienio rytą sunkiai akelės davėsi atmerkiamos. Vakar žiūrėjom ten kažką. Televizorių.

"Puikus" pirmadienio rytas: iš 1 trūlo tenka išropoti, nes mane supykina. Paėjus stotelę ir įlipus 7 trūlan, kur nėra tokios baisios žmonių grūsties kaip 1 trūle, kažkas nexujovai užbezda.

Dios mio, don't let me go away. Aš juk viskam tinku: ir cypavimams, ir arbatai. Moku indus plauti ir meiliai glaustytis.

Glostyk tu, saule, žiemišką Vilnių kiek nori. Gražu, tas tiesa. Bet aš visvien labai pavasario laukiu.

Galvos jau nebeskelia. Atsigavau. Aiškiai matau pasaulį :)