Trečiadienis - apsiniaukęs padarėlis. Taigi laukti reikia, vyro, parskrisiančio iš Velso :)

Leiskite jums, mielieji, pristatyti p. Antradienį. Prasidėjo jis, kaip ir kiti ponai, plebėjišku žadintuvo spiegimu 7:10.

Pirmadienis, ponai ir ponios.

Štai ir viskas - baigiasi dar vienas savatgalis :)

Už poros dienų bus lapkričio 12 d. Mūsų sukaktuvės. 1 metukai bendro gyvenimo.

Tai kas buvo lapkričio 12 d.? :)

Buvom prieš tai išsinuomoję butą Jeruzalėje. "Pragyvenom" porą dienelių, nes atsirado mums naudingesnis pasiūlymas apsigyventi dideliam bute Koraluose (buvom keturiese - dvi poros). Pavyko susitarti su buto Jeruzalėje šeimininku ir lapkričio 12 d. vakarą pasiėmėm keletą daiktelių, kuriuos buvau spėjusi atvežti į Jeruzalę, ir keliavom į Koralus. Mes trys (aš, mano diedas ir kitos poros vyriškoji dalis Ž) nežinojom naujojo buto adreso. Žinojom, kad kažkur Koraluose :) Kur tas butas yra, žinojo D, Ž motera. O toji D kaip tik tuo metu šventė buto savininkės O, kuri mums išnuomojo namus Karoliniškėse, gimtadienį Vilniaus centre. Mes trys atvažiavom į  kabaką, kur buvo švenčiamas O gimdienis, pasiėmėm D, kuri iš pažiūros labai girta neatrodė, ir išsikvietę taxi važiavom į Koralus. Važiuojant į Koralus, paaiškėjo, kad D yra totaliai girta ir pamiršo adresą vietos, kurioje turėjom apsigyventi. D bandė prisiskambinti savininkei, kuri irgi buvo visiškai girta ir nesigaudė situacijoje ir adresą D pasakė kažkaip, bet turbūt labai neaiškiai.  D labai miglotai prisiminė kur tas butas yr, nes kažkada ten lankėsi. Juk Koraluose visi penkiaaukščiai labai panašūs. Situacija atrodė beviltiška - naktis, tamsu, vienintelė persona, maždaug žinanti kur yra butas, kuriam turėjom apsigyventi, yra stipriai nusitašiusi, buto savininkė - irgi  lūžtanti, nesuprantatnti ko iš jos norima ir ko jai skambinėjama...    Prasidėjo šioks toks klaidžiojimas po Karoliniškes, maždaug toje vietoje kur kažkur turėjo būti mūsų naujieji namai. D bandė gaivinti savo girtą atmintį. Klaidžiojam klaidžiojam visi keturi... Gal šitas namas, gal ne šitas. Aš pradėjau niršti ir siusti. Bet... Ir ką jūs manot??? RADOM!!!    Radom butą. D girta atmintis, šiek mus pakamavusi, visgi suveikė, ir teisinga linkme suveikė.      Su savim tą vakarą turėjau tik šampūno, muilo, naktinukus, dantų šepetėlius ir kojinyčių pamainą sau ir Andriui. Išsimaudžiau, įlindau į naktinukus... O tada į „prašmatnią“ lovą – miegojom tą pirmą naktį ant plikos lovos, užsikloję paltais...

Purkšt purkšt. Išvaikykime snargliukus iš nosies :D

Purškiu vaistus į nosį. Ir ką jūs manot??? Ji teikiasi atsikimšti. Cha.

Gražioji, nuostabioji mano nosyte, pakerėta Jūsų žavesio, didžiai nusižeminusi, nuolankiai prašau Jūsų Didenybės atsikimšti ir nebesnargliuotis.

Nosyte, prašyčiau Jūsų teiktis atsikimšti.

Mano nosytė - nuostabiai užsikimšusi. O šis rytas - pilnas rūko. Balta už lango, tik girdisi automobilių ūžesys. Prie pat stovintis pastatas gerai matosi, o visų kitų tik menkus fragmentelėlius matau. Visa kita - balta balta... :)