Gerai turėt savo namus. Nors juose vienas kambarys vis dar paverstas sandėliuku :) Nors vonioje nėra kur pakabint padoriai rankšluosčių - nieko, laikui bėgant susitvarkysime padoriai.

Bet šiuose savuose namuose katinas po kiliminę dangą ridinėjasi, tą pačia kiliminę dangą (kartu su tapetais) draugiškai padrąsko, ropščiasi kartu su tavim į vonią, sušlampa ir vėliau bėginėja po namus, juokingai kratydamas šlapias kojytės ir stropiai laižydamas tokią pat šlapią uodegėlę...

Šiuose namuose gyvenam mes.

Ir, galima sakyt, jau pažįstu bent porą Krasnuchos katinų - vienas juodas su balta žvaigždele vaikštinėja savo teritoriją saugodamas, kitas ryžas kaip saulutė po kiemą  ritinėjasi. Šįryt mačiau baltą kaip sniegas katiną - greičiausiai naminis, nes valkataujantis toks sniegiškai švarus nebūtų ;)

Mąsčiau šįryt, kad reikėtų į darbą važiuoti autobusu (po langais stotelė juk), užuot žygiavus į Savanorių pr. gaudyti troleibuso, kuris į darbą nuveža tiesiai per aplinkui :) Bet kai pažiūrėjau kokie kamščiai Geležinio Vilko g., nusprendžiau skubiai kulniuot ir važiuoti troleibusu. Ir dar pasidžiaugiau, kad vis dėlto neįsigijau nuolatinio autobusui :)

Lapkričio viduriukas su intensyviais pamąstymais apie savo profesinį kelią ir tai, kaip tuo  keliu einant reiks sugebėt mokslus baigti, vaikus pagimdyti ir pan.
...o dar visokiausių sekcijų surinkinėjimas. Spinta dar laukia. Lova.

Pasimaivė keletą dienų lapkritis, šalčių parodė. O nuo vakar vėl šilta :) Klampoju per purvynus į stotelę ir geru oru džiaugiuos.

Pasimaivė keletą dienų lapkritis, šalčių parodė. O nuo vakar vėl šilta :) Klampoju per purvynus į stotelę ir geru džiaugiuos.

Persikraustėm. Į namus, kur aukštuolis beržas po langais mėto geltonus lapus ant sniego... Ir šiaip kiemas iš aukštai gražus matosi - su vaikų žaidynėmis, dideliais medžiais, kaimyniniais blokiniais namais, dryžuotais bokštais tolumoje. O iš šitų dryžuotų bokštų kyla į debesis tiršti balti dūmai - vaizdas nepakartojamas.

Paskutinė naktis mūsų mažame butuke Naujininkuose.

Ryte kibūs šalčio pirštukai apžnaibė skruostus...

Kaip gera, kad ši diena - penktadienis :) Pasiruoškime atsipalaidavimui, meskime lauk iš galvos visokius rūpestėlius. Liks tik kraustymosi rūpesčiai - bet čia juk džiaugsmas ;)

Kaip man patinka savaitgalių rytai. Na, tokie rytai, kai niekur nereikia skubėti. Visiškai niekur. Gali tingiai vartaliotis lovytėje, žiūrinėti rytines TV laidas, užsiimti kokiais nors maloniais veiksmais su antrąja puse, o vėliau draugiškai ginčytis kas šį rytą nusipelnė daryti kavą ir sumuštinius pusryčiams :)  Dabar pas mus gyvena katinukas, kuris irgi džiaugiasi savaitgaliais, mat tomis dienomis mes neišlekiam į darbus ir nepaliekam namuose jo vieno...