Penktadienį pamečiau vieną skėtį.
Šeštadienį - antrą skėtį pamečiau...

:)

Šeštadienis - dalykas geras ;)

Katinėliai įsigijo žaisliuką: naują skaitmeninį fotiką...
Du iš mūsų žaidžia su juo, nepasidalindami,
o trečiasis piktai skersakiuoja į naują žaislą,
mat anas blicą turi...

Pavasaris ko tais nedraugiškas.
Tai lietum užpila, tai vėjais užsiundęs šaldo.

Pasaulis sprogsta nuo žalumos...

Sekmadienį buvo visų Mamyčių diena. Buvom kaime, ta proga – aplankėme kapines
Ir uždegėme žvakeles ant mirusių mamų kapų…
Viena mano prosenelė iš mamos pusės (močiutės mama) , mirė garbaus amžiaus (virš 80 metų) nuo plaučių vėžio. Prisimenu šią prosenelę – gana aukšta žila moteris, visuomet pasipuošusi, labai tvarkinga. Su auksiniais auskarais. Yra nuotrauka išlikusi – visa šeimyna: šeimos galva (mano proprosenelis) su dideliausiais ūsais, proprosenelė su balta skarele, keletas vienplaukių dukterų (visos su aukso auskariukais) ir uniformuotas sūnus.
Kita prosenelė, irgi iš mamos pusės (dieduko mama) mirė kai man jau buvo 19 metų. Nedidukė moteris su žaliai mėlynomis akimis – tokias pat akis turi mano diedukas, jos sūnus, ir mano mama… Ir visi trys buvo juodaplaukiai…
Tose pat kapinėse palaidota močiutės sesuo Janina. Mirė nuo vėžio, moteriškų dalių. Gal 60 metų. Kiek pasakoja, tai uždelsė pasitikrinti, nors pati buvo medicines sesuo…
Netoliese ilsisi kita močiutės sesuo – Angelytė. Mirė seniai seniai, nuo širdies ligos. Tada jau buvo tik 16 metų…
Bet labiausiai man užstrigusi močiutės pusseserės Vaclovos istorija… Ji žuvo 26 metų, važnyčiodama roges po susidūrimo su automobiliu, būdama nėščia. Liko du vaikai našlaičiais, o vienas žuvo kartu su mama, dar negimęs… 
Ir pie mamas…
Kas šiandieną švenčia Europos dieną, kas – Pergalės dieną… O man didesnė šventė – mamos gimimo diena, gegužės 9.

Ilgasis savaitgalis baigėsi.
Liūdi visos katės.

Oi, kaip mes sužaliuosim,
kaip mes sužydėsim ;)

Noriu į Varnų salą :)

/A.Lindgren "Mes Varnų saloje"/

Rankelės susikibusios ir mylinčios