soksiu pro langa bet tik lapkricio menesi...

ir vel pilka rudens diena... nieko nebezinau...

As wisokia nuo mazvaikes iki giliai mastancios, as juoda ir balta, as egoiste, as norinti myleti...

tikros šventės tos,kurios vyksta mūsų viduje.uždekim žvakutes mirusiom emocijom,apmąstymam,liūdesiui,gyvenimo prasmei,vienatvei,baimei.prisiminkim tai šiandien ir pasimelskim už save,nes mes jau seniai mirę...

neužtenka spalvų mano jausmams tapyti...ateisiu rytoj ir viską nuspalvinsiu...klajoju po pievas pilnas drugių,laukiu pržystant rugius...

mirtis ir meile......

trūksta žodžių mintims išreikšti,sunku ką ir be pridurti....turi viskas nurimti,nors aš ir taip rami....bet reiia tada kaip tik save graužti...o iš vis kas mums gali nurodinėti kaip mums gyventi? ir kodėl turi būti taip kaip kiti sugalvojo,o jei aš noriu gyventi savo gyvenimą ir savaip...

Pavasaris....................... viskas tuo pasakyta............

Och kaip seniai bebuvau atlekus cia.Visai pasiilgau :)))

Na ir nuobodžios dienos slenka,o dar tos švetės vėžį varo. Visi tokie durnai susimąsčiusiais veidais. Kažkodėl galiu garantuoti,kad jie mąsto apie pirkinius ir pinigus, ir kaip reiks nukloti kuo didesnį stalą ėdesiu. Oi kaip įgrisusios tos šventes. Na bet kiekvienas švenčia kaip moka.
Vakar buvo puiku. Žaidžiau gniūščių karą, užliejo toks džiaugsmas ir vaikystės nostalgija, kai grįžau visa šlapia, su varvekliais panosėje....