nepavydėtina diena...
dvi uzgesiusios zvakes...
-----------------------------------------------------------
priejau prie taves o tu apkabinai
o tu:
-Rasa kodel?kodel?kodel?kodel?
as nzn. kodel..as nzn. ka tau pasakyti...
skauda...
as nzn. kodel jis.
prasnekai vel:
-viena turejau...kodel?saugok savo broliuka.juk bendravardziai buvo.




-o kaip Rimantas?juk jo mama mire...
-taip...
o jus jau draugaujat?
-taip....as niekad nemaciau ir nebepamatysiu gyvos jo mamos...
kodel?kodel ji?kodel tavo brolis?
-kodel?kodel?kodel?

jau ryt perkopsim per dar vieną metų slenkstį.nemanau, kad palengvės ypač kai net nenutuokiu su kuo sutiksiu tuos Naujus...du varijantai.o gal reikia trečio, kad ateinantys metai būtų geri?ech... kas jau čia žinos?ji-ta tuksinti turi žinoti...
------------------------------------------------------------ --------
bet nieko ji nežino...
------------------------------------------------------------ --------
tiesiog myli.

bet jau kažkas nupirko pusę mano širdies:)tik ar ilgam?:)

patinka man per lietu vaikščiot be skėčio:)

norėčiau būt tokia, kad vėjas paneštu:)

as manu kad siandien myliu daugiau nei vakar ir tave ir pasauly tavo...ir savo pasuly..bet maziau nei rytoj...