ech...tas šaltis, kad net šalta ir širdyje.. o dar tiek rūpesčių, kurie nepaliauja gadinti žmonijos savo egzistavimu...
kartais taip gera nieko neveikti ir atsiriboti nuo išorinio pasaulio, kad pamažu pamiršti ir apie būtinybę egzistuoti...
tikrausiai nesuprantu esmės...ką tik džiaugiausi,kad mano pirmasis blynas visai pavyko, o cia kaip kokie grobuonys jį iš manęs atėmė..kartais manau,jog tariamieji menininkai nelabai jau ko verti,nas mena suprantu ne vien tik mokėjimą sudėti kelias raideles..