iš avilio naudos daug neiškapstysi
koriai tušti
bitės aukštyn kojom
ir pats jis aplūžęs
taip saldžiai grizlis vis dar parpia
toks didelis didelis su visokiais ūsais jaučiuosi
o kaip kitaip man jaustis
iš laimės viską nusikirpsiu peuk peuk.
nei batlo nei diktanto o man juk laimėti ir laimėti kad tik nepralaimėti kad tik neužsičiaupti rėkti kukuoti dainuoti kad tik laimėti kitame prasmės aš nematau
nu ir užsipykau su tuo batlu. kad jį devynios ir šešios ir blyn net trylika kad jį. teksto durnumas tai dieve padėk, o rašykams, matai, keturių su puse vertas. zdiec, ką?
kad tik to diktanto nelaimėčiau. visos tokios nelaimės mane užklumpa netikėtai. sėdėčiau sau su kitais seneliais prieglaudoj, priglaustų kas prie išpjautos dėl vėžio krūtinės, krūtai būtų bliat'!
esu tik fikcija
beviltiška putota tavo frikcija
galėtum ir atsipalaiduot
sekundei dviem
modeselektor "hello mum!"
tik tie TTC tai užkala negyvai. francūzai, bl3.
jiega jiezist lalala (taškas)
klausia: kaip sekasi kur einasi
atsakau: po velnių, tik nežinau, įžanga tai ar kulminacija
tiek ir to interviu - išsiskiriam iškišę pageltusius naujai sutiktiems, žiū, kad naujais šuniškais spėtume pasidžiaugt lietuvoj gimę augę sėję akėję pjovę nusispjovę
ar laimingas esi, zaraza tu?