Maži kojų piršteliai liečia žolės stiebelius

Rasos lašeliai maloniai kutena padus

Saulutės spinduliukas glosto veido raukšleles,

Vėjo gūsiai taršo plaukus į šalis ...

maciau kaip ryji mao batelius akimis.. jie odiniai su aukso sagtim!!!        nepaprasti auliniai!!!

smulkintuvėje telpa košiamos mintys !!!
smulkintuvė - mišrainės draugė ....

cha tapus suaugusiu.. exexe suaugusia matau kad lievaj viskas.. na zargonas mane grauzia ish ishores.. viduje filosovinio pobudzio mintis sukas.... sukas sukas ratu. ish tos pacios miglos neishlenda..... kai kam labai tai i nauda.. nes mano kad galima lengvai isiversti i kito galvele.... cha jokie pasalunai nuzpils vandens ant ugningos sielos.... ir TU, kuris manai kad perskaitei ir sakai atrades atvesta knyga - deja klysti!!! Labai klysti...  cha klysti zmogishka..... Tu tasai kuris esas protongas.. bet viduje sukasi banalybes sroves.... jokio gilumo.. nieko.... tuscia... melas ir apgaule. TAVO dorybe suktumas, nuovokumas... TU niekingas prashalaitis sugebantis isiropshti kaip kirminiukas i shilta dreve....
TU TU TU TU .....
suprasti negalima padeti ..... (dekint kur norit ir koki norit skirybos zenkla)

Vėjas šiūrena saulej lapus,
Lengvas oro gūsis lekia į mane!
Aš nematau nieko tik lapų sūkurį.
Tame sūkury ryškėja siluetas.


Siluetas to brangiausio
Prisiminimo,
Vienintelės klaidos.
Klaidos apvertusios jausmus.

jei leisi nutupti snaigei ant plauku
jei leisi vejui paliesti tavo akis
tavo sirdis nebebus akmuo
tekstas - svajone sugrįšta...
tekstas nuo vienos akies iki kitos akies sklendi svajos...

Banalu, kai žmonės sako, kad nėra meilės. YRA! Dar ir kaip yra. Aš patyrus, bet tik vienpusę. Tas objektas, kuriam buvo skirtos visos mano mintys, nežinojo, o gal nesuprato. Tai akla meilė. Bet nedrįskit sakyti, kad tai nesąmonė. Tai tiesa - meilė yra!  Ji suteikia sparnus. Gali skraidyti nesiekdamas žemės. Visos mintys ir darbai skirti tam vieninteliam. Svaigsta protas, iš laimės sala širdis. Emocijos vien teigiamos.  Kai myli, nekyla piktų minčių, nedegi kerštu!!! Norisi visiem daryti gera, dalyti savo laimę į kairę ir į dešinę. Gaila tik, kad neteko patirti abipusę meilę. Neteko turėti begalinių pasivaikščiojimų po naktinį miestą, upės pakrantėmis ar apsnigtais senamiesčio takeliais. Neteko gerti iš vieno puodelio karšto kapučino, valgyti vieną riestainį. Neteko susiglaudus stovėti lietuje. Neteko išskėtus rankas (kaip Titanike) stovėti ant aukšto kalno ir įsivaizduoti, kad esame pasaulio valdovai. Neteko eiti į kiną, sėdėti paskutinėje eilėje ir beveik nematyti filmo (patys žinote kodėl ) Neteko turėti begalinių sąskaitų, kurių atrodo neapmokėsi dėl nesibaigiančių pokalbių ir sms`ų su avo vieninteliu. Neteko. Gaila. Nors tai ką patyriau taip pat yra tyra ir gražu. Nepakartojama. Vienintelį kartą gyvenime. Bijau, kad ir neteks to patirti apie ką svajojau, nes keičiasi amžius, keičiasi požiūris į gyvenimą, į aplink supančią aplinką. Po truputį mažėja lengvabūdiškumas, naivios mintys. Bet meilė yra! tik įvairi. Su amžiumi keičiasi. Meilė amžina. Meilė begalinė. Meilė vienintelė. Meilė pagarbi. Meilė.
Nuostabu. Gera. Tegul kiekvienas tai patiria. Gal turėsiu TĄ, kuriam skita visa tai. Galbūt ... O meile! Tu vienintelė!

jei matai ir jauti kad priesas tau uz nugaros....... nieko nelauk  - PULK!
tik biliausias karys pasitrauks ish kovos rato gaudziant tantamu garsams.........      trauktis nera kur - turi , ne PRIVALAI atkersyti uz tai ko niekad nepadarei.......
pasitraukti lieka vienintele isiteis tik tam, kuris bijo pralaimeti!
NESVaRBU garbe juolabiau gyvybe............      jauti kaip pulsuoja kraujo gysla galvoje, ranko besalygishkai gniauzia samarujaus karda..................... mintyse kario taisykle - nepasiduk, kirsti taip kad nebutu keda vadintis samurajumi- kovotoju be sirdies......        priversti priesa drebeti - stai kur uzduotis........
vien pamacius kraujo istrokusias akis, turi ishsigasti..... dirbi be zodziu... tikslus veiksmai, ir ant kardo pasminda prieso sirdis. taip.....
    darbas baigtas!        malonu jok iveikiai mirti...........      5 judesiai ir tu suplesai sirdi, ji islekia lauk ir....... plysta skausmo iskreiptame veide.........
VISKAS!
protas ir saltis vel nugalejo.......

juoduma užlieja mano mintis..........
                                          silpnavališkai nusvyra rankos.........
                                          mano akys nori.........
        bet nėra jėgų tai paiimti......
                                            matau- ant stalo pokelis svaigalų....
                                skanių, su romo skoniu.....
          et, kad taip pasikėlus ir pasiėumis ta dievška malonumą........
                                  atėjo mano draugužis.........
                                ėmė ir nušvilpė man iš panosės.....
                      et, lauksiu kito malonumo.........