gražuolė, aukštakulniai ir jos perdėtai raudonos skruostuose įsitaisiusios duobutės.
Ji aplenkia lietvamzdį.
jai dingo apetitas prieš šimtmetį, bet ji minta jumis,
nenoredama jūsų,
apgaudama jus,
nusispjaudama ant jūsų ir palikdama
visiem po vieną maža kalėdinę kepuraitę

palieku jus su jusu keista proza.

nu, zmones, kokie jus keiti....

susirado po viena, pamestas koines batus.
suskaiciavo gerus ir pusetinus zmones.
ejo ir isejo i kara.
pas draugus, kuriuos ten suras,
ir neteks.
ir ji irgi viena diena pribaigs,
bet juk mum tai nerypi -
jo kojos buv plaukuotos...
ir tai buvo seniai.