o tyla kartais būna visai šalia. visiška. visai tyla

šįryt eidamas apsnūdusiu miestu pamačiau vienuolę, šluojančią šaligatvį. juodais lakuotais batais, ilgu apdaru ji pasilenkusi šluotražiu be koto stūmė į krūvą nuorūkas, popiergalius, smėlį. susikaupusi. nelyg valydama savo sielą.

o ant tilto turėklų pirmąkart išvydau pakabintą spyną su užrašu "Krzystof & Ilona 2005.xx.xx.....". nejučia šyptelėjau: kas geriau - ar ją nukabinti pritaikius raktą, ar vyrukui ragus įstatyti...:)

bet viskas tik tarp kitko. šiaip kažko labai laukiu.

"...šio dienoraščio autorius, išprotėjęs senas burtininkas Gendalfas Baltasis, dar vadinamas Mitrandiru, tapo įtariamuoju. šią naktį jis sapnavo gražią moterį, o ryte visai dėl to nesigailėjo. labai įtariama, kad tai gali pavirsti įsimylėjimu..."

"...šio dienoraščio autorius, išprotėjęs senas burtininkas Gendalfas Baltasis, dar vadinamas Mitrandiru, tapo įtariamuoju. šią naktį jis sapnavo gražią moterį, o ryte visai dėl to nesigailėjo. labai įtariama, kad tai gali pavirsti įsimylėjimu..."

šiaip tai nieko ypatingo. o kaip jums?

šią naktį pats save užklupau kliedintį visiškai nežinoma kalba. nesuprantamus žodžius tariau taip garsiai, kad net pats nuo jų pabusdavau. ir niekaip neprisimindavau, ką norėjau pasakyt.

tik šiandien ryte, eidamas palei upę, suvokiau, kad kartojau vieną ir tą patį žodį. tą patį nežinomomis ir greičiausiai neegzistuojančiomis kalbomis. skirtingi garsai, bet prasmė - visuomet ta pati.

"atspėk mano vardą, gegule" (A.A.)

šią naktį pats savė užklupau kliedintį visiškai nežinoma kalba. nesuprantamus žodžius tariau taip garsiai, kad net pats nuo jų pabusdavau. ir niekaip neprisimindavau, ką norėjau pasakyt.

tik šiandien ryte, eidamas palei upę, suvokiau, kad kartojau vieną ir tą patį žodį. tą patį nežinomomis ir greičiausiai neegzistuojančiomis kalbomis. skirtingi garsai, bet prasmė - visuomet ta pati.

"atspėk mano vardą, gegule" (A.A.)

nesiryžtu kalbėt

ką gi nieko daugiau tiktai truputis baimės nubudus
susikūriau tave jauną mirtį lauže vasarojaus
tu bandai mane guosti sakai: viskas baigsis net mudu
aš sakau: netiesa aš kas metai kartojuos

labas, mano prieše, kurio aš nepažįstu, tačiau kuris sekioji paskui, šalia ir priekyje.
būk pasveikintas suvalgęs mano duoną, išmylėjęs man skirtą moterį, užėmęs mano kuklų atsiskyrėlio būstą.
būk teisingas, mano prieše, kai stosim į lemiamą kovą, per toli vienas nuo kito, kad bent kuris nors kristų nuo dūrio, kulkos ar atgailos.
būk tvirtas, mano prieše, kai pralaimėjęs klūposiu ant kelių ir maldausiu pasigailėjimo - nesuteik man jo, kaip aš nesuteikčiau būdamas arba būsiąs tavo vietoje.
ir kai mes nesusitiksim arba susitikę neatpažinsim kits kito - gyvuok, mano prieše, kuris šiek tiek esu aš.