luxiriousnessness

ne tas tu šiaudeli kurs klonuos
o tas kuris paliktas vienas
plaukuos peleniniuose klonio
trapus ir grakštus kaip Verlenas
    su perlyto perlo taure
    o taurėje nieko nėra

Kajoko meditacijos

HELP...

Olandija - tai sapnas, pone, aukso ir miglų sapnas, miglotesnis dieną, auksingesnis naktį, bet ir naktį, ir dieną šiame sapne gyvena Lohengrinai, va šitokie, kaip šie jaunuoliai, svajingai riedantys juodais dviračiais aukštomis rankenomis, panašūs į gedulingas gulbes, besisukiojančias po visą kraštą, aplink jūras ir išilgai kanalų. Jie svajoja, panardinę galvas rausvuose debesyse, rieda ratu, sonmambuliški meldžiasi auksiniuose rūko smilkaluose, jų čia nebėra. Jie nuskriejo už tūkstančių kilometrų, į Javą, tolimąją salą. Jie meldžiasi tiems besivaipantiems Indonezijos dievams, kuriais užgriozdė visas vitrinas ir kurie dabar skrajoja virš mūsų, o paskui pakibs kaip didžiulės beždžionės ant iškabų ir nuolaidžių stogų, primindami nostalgijos kamuojamiems kolonistams, kad Olandija - ne vien pirklių Europa, bet ir jūra, jūra, plukdanti savo vandenis į Sipangą ir į tas salas, kur žmonės miršta pamišę ir laimingi.

Είπες· «Θα πάγω σ' άλλη γη, θα πάγω σ' άλλη θάλασσα.
Μια πόλις άλλη θα βρεθεί καλλίτερη απ' αυτή.
Κάθε προσπάθεια μου μια καταδίκη είναι γραφτή·
κ' είν' η καρδιά μου -σαν νεκρός- θαμένη.
Ο νους μου ως πότε μες στον μαρασμόν αυτόν θα μένει.
Οπου το μάτι μου γυρίσω, όπου κι αν δω
ερείπια μαύρα της ζωής μου βλέπω εδώ,
που τόσα χρόνια πέρασα και ρήμαξα και χάλασα.»

Καινούργιους τόπους δεν θα βρεις, δεν θάβρεις άλλες θάλασσες.
Η πόλις θα σε ακολουθεί. Στους δρόμους θα γυρνάς
τους ίδιους. Και στες γειτονιές τες ίδιες θα γερνάς·
και μες στα ίδια σπίτια αυτά θ' ασπρίζεις.
Πάντα στην πόλι αυτή θα φθάνεις. Για τα αλλού -μη ελπίζεις-
δεν έχει πλοίο για σε, δεν έχει οδό.
Ετσι που τη ζωή σου ρήμαξες εδώ
στην κώχη τούτη την μικρή, σ' όλην την γη την χάλασες.

Κωνσταντίνος Π. Καβάφης

Sakei: "Keliausiu aš kitur, per jūrą plauksiu nerastą.
Mielesnis kitas miestas bus už šitą  būtinai.
Šiame iš anksto bet kokie man pasmerkti planai,
troškimai mano negyvi, ir mintys
ar dar ilgai bus priverstos sustingime kankintis?
Aplink save kas kartą, kur tiktai einu,
liūdnus griuvėsius tematau savų dienų,
čia, kur tiek metų nugyventa, išbarstyta, prarasta.''

Naujų kraštų nerasi tu kažkur už jūrų saulėtų.
Tas miestas seks paskui tave. Klajosi po gatves -
jos bus tos pačios, ir kaskart tave ten pat atves;
tarp tų pačių namų tau teks pražilti.
Kaskart atvyksi į tą patį miestą. Mesk viltį -
nėra laivų nei kelio į kitus kraštus.
Tad jeigu čia palaidojai savus metus,
šiam lopinėlyje, juos praradai visam pasauly tu.

Konstantinos Kavafis

Tiesa

nori

naktis ilga buvo, metas jau
pamiegot

uz 3 minuciu sedesiu ant Egejo juros kranto.
o siaip tai viskas geriau nei gerai
prie koju guli graikiskas suo, toks didelis, kaip karve:)