<...> nors ir dabar yra dalykų ne per daug į priekį pažengusių. Kodėl gi jie pro akis žmonių praleidžiami ir netvarkomi, nors gal ne vienas ir pamato, pagalvoja, kad negeras dalykas esti,  bet darbo nesiima, kad pagerintų tą reikalą, numoja ranka, kitas padarys, arba lyg savaime susitvarkys kas."

Ištrauka iš mano pirmojo prozos kūrinio "Liūdna moteris", didelės apimties, manau nieks nesiryštu perskaityti, bet gal kada idėsiu dalimis..