OMG, aš čia gal nesirodžiau kokį šimtmetį. Pr tą laiką literatūriškai nepatobulėjau, nes smegenų ląsteles žudžiau. Kažkodėl pasiilgau... nežinau ko, turbūt nieko, arba malonaus jausmo kurio negaunu gan ilgai, maniau nusipelniau, bet negavau. Aš vis dar laukiu, juk turiu gyvenimą ir ant jo galo vis vien kažkas gero turi nutikt.

Sapnavau kaip jazz'ai patapo chaosu ir ta miesto dalis susimaiše į kalnelius ir spirales ir tapo Dali vaizduotės vaisiumi. Ten autobusai animaciniai o žmonės šiurkštūs. Tuomet ir eidamas gatve gali pagalvot ką aš čia veikiu. Norisi bėgt iš tokių vietų, nes jų triukšmas užgožia muzikos garsus. Vėliau ateina koks nepatenkintas žmogus ir sako:
- Išsitrauk tą plaukų lankelį iš galvos, nes atrodai kaip boba.
- O jums nepatinka? - nekokybiškai prarukytom balso stygom tariu - mano draugėms patiko plaukų lankelis, lyg būčiau panašus į dvasinį mokytoją, kokį tais guru. Bet nieko tokio, jei jau kaip boba, tada išsitrauksiu.
Matyt valdingumą jiems suteikė aukščiausiasis, nes klusniai padariau ką lieptas.
Bet autobusai vis vien buvo įkyrūs. Kas dar galėtų mane išlaisvint iš to šurmulio, kas galėtu nukelt iš fizikos dėsnių nelaikomo pasaulio ir alkoholio tvindomos ežero duobės?

Mano ančiukas valgė sena žmogaus kaukole, galvojo reik naujovių. Tada į jį atsisuko obuolmušis Jonas Trečiasis, su karvute Europa ir pagalvojo "Panteonas tau per didelis, eik į narvą ir tupėk kol ateis laiaks suvalgyt dar dešimt tokių kaukolių". Ančiukas buvo bukas ir tupėjo vietoj. Tada jį nutrenkė žaibas...
Nuo to laiko mano ančiukas tik kvepėjo ir skatino alkį, bet likdavo nepaliestas. Matyt didelė meilė saikstė mūsų tarpusavio ryšį :)

Rututu. Valgyti visą tai kas nenaudinga verčia: nepasotinamas liežuvis, apdulkėję žandai, išgriuvę dantys, nutrūkus nosis, piktas skrandis (kvailas) ir žinoma neapykanta darbui. O tinginystė tai tik rūpių miltų išgalvotas žaidimas, kai nebelieka daugiau prasmės juose, tik išmetimui arba gyvūlių pašarui.

All by myself...
Šalalalaa
All by myself....
Tram tam tam tam tam
All by myself...
Hope to never die
All by myself...
Agony
Yeeeee...

Ir ką dabar tai reiškia, a? Manau smagus šizofreniškas monologas (dialogas) buvo.

Aš tiesiog niekšas nekenčiantis žmonių, o kaip gera būti... ai joa, muahahahahahahaha.
Oh ye, tai buvo era, tai buvo nuostabu, evil laugh >:]

gal aš durnas ar ką, kad į smulkmenas gilinuos, juk aš nekenčiantis žmonių padaras ir turiu nesigraužt dėl visko, taipogi niekada nepamilt, džiaugiuos, kad savo įsitikinimus vėl atradau. Aš vėl esu aš. Aš vėl esu niekšas...

Kadangi nieks neskaito šiaip ar taip tai sakau aš tuoj žudysiuos... hahahaa, apgavau, nes aš mėgstu tik smurtą, tačiau niekada nenorėčiau mirt jaunas ;P

Šita svetainė tikrai yra skylė, neseniai pakalbėjau su keliais nepriklausomai rašytojų sąjungai priklausantiems asmenimis ir kiek girdėjau, tai tik blogus atsiliepimus apie šią svetainę, tiek, kad čia daugiau uždaras ratas žmonių (jaunesnio amžiaus daugiausia) kurie save laiko naujosios literatūros nešėjais ir spjauna į savo amžininkus, nekreipdami dėmesio į jų patirtį. Esmė tokia, kad tie kurie iki šiol čia esa, bei nesupranta už ką gauna prastus įvertinimus, tai galimas varinatas, jog ne tik patys kalti, tačiau korumpuoti adminai taip prie šito prisideda...

Gal gryžau, o gal tik bandau įžvelgti kažką naujo, bet jau nusivylęs en kartą, tad man nereikia užuojautos, nei supratingumo, kurio nemokėsit suteikt