chi :) kaip kartais būna. užsuki į svetainę, kurioje jau šimtą metų nebuvai, randi savo kūrybą ir ateina mintis. ar dabar taip galėčiau?... net ant klaviatūros lietuviškų raidžių neberandu. Perskaičiau dar šituos sakinius... pasijaučiau neigiamai pasenus/subrendus. kodėl su patirtimi visada turi kažko atsisakyti... ekspresijos, spontaniškumo. visai blogai čia parašiau. pačiai gėda, bet netrinsiu, nes dar labiau gėda bus. prieš save.
manau įkvėpimas sugrįš.

kartais pasidaro baisiai šlykštu gyventi.
pikti, nepatikimi žmonės, kandžios šypsenos.... ir jokios pagarbos draugam... ar čia man vienai atrodo, kad tarpusavio supratimas ir pagarba - pagrindas bet kokiems santykiams?....

....blemba, kaip pavargau nuo ūžiančios savo pačios galvos....

o dėl per didelio noro gyventi (nors kartais suabejoju, kad tai taip vadinasi...) neleidžiu sau sustot...

peršalau. išvažiuoju.

naujas įrašas.
naujas sezonas.
meilei, darbui, aplinkai.
gyvenimui.

Po velnių, būk vyras.

Ir vis delto - gyvenimas mėgsta kraštutinumus. Aš ko gero, taip pat... kitaip susipyktumėm. O to aš labiausiai nemėgstu.

aš labai rimta palaida bala.

kas vyksta?

nesiorientuoju situacijoj.

mano galvoje vis dar taškosi bangos.

ir taip bus dar geras dvi savaites.

gal nepakenks?

Jam.

Vėl basa
Kilimu žolės
O gal slystu nuo kopos jūron
Su audra
Vėjas susitaikė
Gimsta šiluma iš lėto
Nesvarbu
Kad naktį dar šąla
Tau gražu ledinė žemė
Su aušra
Paukščiai bunda
Mes užmiegam

Mes su tavim turim naktį drąsos
Įsiklausyt į kalbą tamsos
Lipt stogais ir žiūrėt žemyn
Kas brangu nebijok apkabint

Dienoje
Daug ilgų savaičių
Kol užmiega saulė
Tekina
Bėgu link tavęs
Nebėr sapne apgaulės
Akyse
Ilgesio mėnuliai
Nuo kurių vanduo liepsnoja
Tau gerai
Kad dar nebuvom susitikę

Mes su tavim turim naktį drąsos
Įsiklausyt į kalbą tamsos
Lipt stogais ir žiūrėt žemyn
Kas brangu nebijok apkabint

Mes su tavim turim naktį drąsos
Įsiklausyt į kalbą tamsos
Lipt stogais ir žiūrėt žemyn
Kas brangu nebijok apkabint


                                  Jurga. Nebijok.

Nenoriu nieko keisti. Neardykit mano pasaulio delne. Nesuprantu piktų žmonių. Nereikia pasiaiškinimų. Užteks, tik jei išgirsit tai, ką mąstot. Užteks.

Aš žinau, kad su Juo mane sieja žvaigždėtas rūkas ir bebalsė muzika. Ir kas sieja su Kitu. Taip pat žinau. Visa kita - ne jūsų/mūsų reikalas.

katino kailyje užmigo mano nerimas.
ir gerai.



                      :)

kodėl žmonės neskiria kairės nuo dešinės? o ištrenkti į didelę aikštę, nebesupranta - kur dangus kur žemė ... kur centras kur žiūrovas ... o ne kai kuriem nuo to skauda galvas...

....hrrrr....
...po velnių!!