Varlė prišokavusi prie rupūžės išvokštė:
- Tu lytiškai man nepatraukli..
Rupužė į tai atsikrenkštė:
- Bet dėl to mūsų ir nemažėja..

On 7/27/06, fintas <fintas@vv.lt> wrote:

Gal todel, kad pernelyg daug kam suteikta galimybe vertinti kurinius eiles parasiusiems ir toliau rasantiems, jusu puslapyje vis dazniau vertinama pagal laikinai uzpludusias nuotaikas, tik pagal patraukluma ir vienas kitam simpatijas ar antipatijas pajutusiems po tarpusavio susirasinejimu ar komentaru parasymu, kurie labiau primena draugiskus pasisveikinimus ar vienas kito palaikymus, jums reiketu idiegti arba atvira kuriniu vertinima arba bent jau toleruoti vertinima tik kartu su komentaru, isskyrus „-Man patiko", arba bent supazindinti su vertinimo kriterijais pacius vertintojus :), kad ne tik administratoriai laikytusi bent jau padorumo taisykliu. Cia gi, tikiuosi, ne „pageidavimu koncertas".
Norėdamas palinketi, kad jusu puslapis isties taptu gyvenimo veidrodziu ir atspindetu visas gyvenimo spalvas, o ne tik pletkus „svogeriu" kraste ar nelaimingas meiles istorijas, siulau keisti jusų nusistovėjusia vertinimo tvarka arba koreguoti pacius vertinimo kriterijus. Mano isitikinimu, gerb. autorius Svoloc jau seniai uzsieme Sizifo darbu ir daro geda ne tiek kitiems autoriams, kiek jums, priziurintiems ir lemiantiems sio puslapio gyvybinguma ir ateiti administratoriams.

Pagal finta kuriniai turetu buti vertinami tokia eiliskumo tvarka pagal savo svori uz:

ideja

pasirinktos temos aktualuma, problemiskuma, issukius nusistovejusiems stereotipams, poziurio kitoniskuma, izvalguma, asmenines interpretacijos originaluma, akiplėsiskuma.

turini

pasirinktos temos dokumentaluma, geografiskuma, vaizdinguma, emocionaluma, itaiguma, neiprasta temos komponavima, artistiskuma, teiginiu argumentavimo, iskalbos ivairove, taiklius pastebejimus.

stiliu

iskalbos patraukluma, intrigos suformavima, demesio prikaustyma, netiketus interpretacijos posukius, poveikio jega, mena sukelti skaitanciojo mincių polekius, savus isgyvenimus.

ir tik tada, o ne pries tai

rastinguma

skyrybos ir gramatikos laikymasi ar bent paisyma, pasirinktos temos issamų atskleidima, risluma (sinchroniškuma), konkretuma, estetika.

isliekamosios vertes nebuvima

tradicionaluma, madinguma, tik vaidyba, maivymasi ar asmeninį kukciojima (kaip is multfilmo „-Mane musė..").

Atsakymas:

Sveiki,

aciu uz laiska, bet... Balsu sujungimas su komentavimu nieko gero
neduos. Dalis nebekomentuos, o dar dalis nebebalsuos. Sita ideja
seniai buvo iskelta ir, po diskusiju, jos buvo atsisakyta. Del
simpatiju, antipatiju ir pan. dalyku.. Taip ju yra, bet ju yra visur.
Didzioji dalis besilankanciuju yra tik megejai. Tie, kurie komentuoja
protingai ir argumentuotai - pastebimi. Taip pat yra 5-o lygio
vartotojai, kurie lemia kuriniu trynima. Isimciu visur buna, bet
didzioji dalis ju vertina ne "draugus ir nepazistamus", o kurinius.

jautis savo tvirtom kojom įsispyręs giliai žemėn koridos arenoj gali ilgai kęsti matadorų patyčias, taip patinkančias susirinkusiems žiūrovams, jo stangrus kūnas iškęs nesujudėjus dūrius, perveriančius jo odą, per pasruvusias krauju akis gali nebematyti nieko aplinkui, bet jei kada pamatysit jo vangiai nuo žemės keliančią galvą, duosiu patarimą bėgti šalin, neatsisukant, nes jis ruošiasi mirti.. , jūs gi nenorit išbandyt akistatos su mirtim.. :)

studentavimo laikais praleidus fizinio lavinimo užsiėmimų krūvą, prieš pat sesiją už įskaitą būtų reikėję "atbūt" praleistas valandas ir atlaikyt dėstytojo patyčias darant mankštos pratimus, bet dėstytojas padarė klaidą pasiūlęs kas nori, kad atleistų nuo skolų, prabėgti 12 km.. Nespėjus jam pabaigt kalbos, išėjau į priekį mintyse pagalvojęs, kad tai visvien ne ilgiau kaip futbolo rungtynių laikas. Sekančią dieną kojų raumenys tapo betoniniai.. o dūšioj - štilis..

kokiom žvelgia liūtės su begaline meile savo aukai prieš pat šuolį..

šypsena jos veide..

Jei padėtumėte ant stalo medaus, citrusinių vaisių, šviežių salotų, daržovių, vyno, mėsos kraujuje, šviežiai spaustų sulčių.. net tarp viso šito jūs turbūt nepastebėtumėte to, kas teikia mums gyviesiems daugiausia jėgų ir kaip niekas kitas kelia ūpą.. Mes dažnai pamirštame, kad mums labiausiai trūksta pilnų plaučių gryno, gaivaus oro ir šypsenos veide..

Kažkada parduodant senelio medų po apsilankymo pas pažystamus ir kaip dažniausiai likus vienam, dviem litrams medaus, užėjęs pas nepažįstamus (kaip prekybos agentas :)) teko susitikt su labai smalsiu žmogum, kuris pradėjo domėtis viskuo apie bites.. kiek turim bičių šeimų, ar bitynas toli ar arti prie kelio, kaip daug maitinam cukrum, kiek surenkam medaus, kur parduodam, ar stovim turguj, pasiūlė (davė patarimą) pamėgint pardavinėt medų prie pat kelio kaip dzūkai grybus ir uogas.. į visus klausimus atsakinėjau kuo išsamiau ir tiksliau, po kurio laiko jis man gražiai šypsodamasis ištarė, kad jis medaus nevalgo, tiesiog jam buvo įdomu išgirst apie bites.. Ne tai, kad jis taip ir nenupirko medaus, bet tik dėl to, kad gražiai nusišypsojo, prieš išeinant pasiteiravau ar dar nori įdomesnio ką sužinot ne tik apie bites, bet ir apie bitininkus, jisai atsakė taip, o be reikalo :), nes prie visų jo moterų kolegių tepasakiau frazę irgi taip pat gražiai šypsodamasis: -Bitininkai prie bičių dūzgimo yra pripratę.. ;)