Ė tik pamislīk, žmuogau, kas duo gegužės mienou. Ka slīvu žėidlapē nolakstė kāp grīniausė žėimuos snėigā...
Sošalau. Velnė lītā ė debesis užjiemė vėsa pasauli. Kāp būtom gerā, jē kas galietom sošildītė...
Labas, brongėijē. Eso grīna žemaitė, nebjauna, nežanuota. No Kelmės pašalė. Kažė a galio vierītė, ka be dėdliū trūkčiuojėmu būsio prijimta i Jūsa būri? Jē tēp, ta diekavuojo ė prižado būtė teisinga ė griežta. No tuokė, kukės būn ėrzlės senas mergas...