Bijau valgyti sriubą.
O gal prišlapinta?

Pro sukąstus dantis
Šypsnys laimingas iš lėto nyksta.
Atleidžiu lengvai dar vis,
Tik užmiršt vis sunkiau pavyksta.

Pasisekė, ėmė sektis.
Pasakos, nesėkmės, sagtys.

Vis mane vadino
„Proto invalidas“.
Pripratau, negi skųsies.

Laikai keičias, žmogau!
Šiandien tu -
Proto neįgalusis.

Tas, kurias turėjau, išbarsčiau seniai.
Tų, kur neturėjau, prisimint nenoriu.

pilnatis į delčią virsta,
slepia uodegą lyg povas
prausias katinas ir niršta -
dar negreit sulauks jis kovo

Net nežinau, ar verta,
Gailėtis,
Kad buvo tiek pragerta.

Nes, šiaip ar taip,
Kartu sėdėjo žmonės,
Nors, kaip ir aš -
Visi beždžionės.

Jei nuodėmes kitų išpirksiu,
Ar pats nenusidėsiu?
O jei atleisiu?
Bet juk turi būti ir bausmė,
Nes atleidimas taps bevertis.

Naujas arkliukas -
Skalūno dujos!
Skalsiai užvalgius
Kaip apduję
veržiasi dujos.

Tigras. Ūsuotas. Dantys aštrūs.
Ir kailis - bekraštis raštas.