Nereikia skubinti įvykių.

Atsargus, spalvotai pageltęs ir šiltas vėjo bučinys ant medžių lapų...
...ruduo, net neprasidėjus vasarai...

...ir kas galėjo pagalvoti, kad metų našta iš tiesų slegia?..
...ir kas galėjo patikėti, kad vaikystė mažomis kojytėmis nulėks į bekraštes pievas ir sugrįžusi atžalėlės pavidalu sukels smaugiančią nostalgiją?..
...laikas... negailestingas laikas...
Be jokių išlygų. Visiems vienodas.

vasara. o krinta lapai.
...kaip rudeni..
vanduo šnara bebučiuodamas lelijų lapus
laša mūsų dienos
kaip ledo varvekliai nuo saulės
iš lėto mina takus į kapus...

...žiūrėti į krintančius iš dangaus lietaus lašus ir žinoti, kad esi laukiama...
:*

...šaldantis skausmas ir noras išeiti... ...šildanti meilė ir noras ją turėti amžianai...

...mylėti...mylėti...mylėti...

...nuostabiai verkiantis dangus...
Manau, kad esu laimingesnė už jį - jis neturi, kas rinktų jo ašaras, o aš turiu...

rūkimas ir meilė neturi nieko bendro.

tai gal ir padovanotos gėlės neturi nieko bendro su meile?..
gal ir vaivorykštės neturi nieko bendro su meile?..
gal su meile nesisieja nei eilės, nei dainos, nei muzika?..
nei mėnuo, nei ežeras, nei vaikštantis vandens paviršiumi rūkas?
...o nauja gyvybė – ji turi ką nors bendro su meile?..

juk galima galvoti ir taip – siaurai.
o gal tai ne siaurumas? gal tai paprasčiausias patogumas?..
nežinau. šito nežinau.

neįmanoma pasakyti tylai: "...labai prašau, suskambėk".
juk tyla yra tyla...
ir belieka pauzė
...