b  urbulas


l    yg



e  inantis



t    traukinyje    blet

eik tu sikt

tu busi toli...tavo balsa man vejas atnes...
tu busi toli...as klajosiu tyli po gatves...
tu busi toli...saule mano minciu nelies...
tu busi toli...as pamesiu pradus vilties...


ranka istiesk...
krentanciam pauksciui veida atsuk...
gestanciai saulei mano daina...
numirusiai meilei nesuprantama...
nemylinciai sielai...

kai busi toli...mano plaukus vejas kedens...
kai busi toli...nebeskirsiu ziemos nuo rudens...
kai busi toli...neiskosiu kitu akiu...
kai busi toli...as prarasiu tai ka turiu...

ranka istiesk...
krentanciam pauksciui veida atsuk...
gestanciai saulei mano daina...
numirusiai meilei nesuprantama...
nemylinciai sielai....................................



tau


                ( a.mamontovas tu busi toli)

...pries pat uzmiegant...kai jau pradedu regeti sapna...as slenksytje matau tave...tik nezinau kuo tu vardu...del to as negaliu paliesti tavo nuogo kuno...ir negaliu taves uzlieti siluma...kuri ten slepiasi...manam sapne...ir taip kas vakara...saukiu tave...

vikas ko truksta paastreja rudeni, islenda tokiais ezio spygliukais ir duria kur nors i pasone, neleisdami apie save uzmirsti.
ruduo. ar renki tuos lapus ir nesiesi juos namo? ir ka darai su jais tuomet? as myliu rudeni. bet labai ilgiuosi sios vasaros prieglobscio, kuri man davei TU.

Viskas prasidejo begalo seniai...ir tesesi lig siol...jau kelinti metai prabego...kelintas ruduo...pameciau skaiciu, bet kiekviena rudeni jis sugrizta pas mane vel....kaip tai paaiskinti...ir nesvarbu koks zmogus tada buna salia, ar jo isvis nera, bet jis ateina ie ikyriai beldzia i duris, meto i pasto dezute laiskus, siuncia zinutes ir t.t..ir taip kiekviena rudeni....ir leidzia skaityti ant sienos uzrasa:

EI MANO BROLAU RAUDONOMIS NUO MEILES NAKTU AKIMIS...EI AR TU JAUTI KAIP BREKSTA AUSRA...EI SIANDIEN RUDUO SIANDIEN PIRMA SPALIO RUGSEJO DIENA....

susitiksime prie Auksiniu vartu
as busiu ten jau ryt
tu turbut poryt
o gal dar siek tiek pabusi
cia

istikruju nieko naujo...tik gal kiek daugiau paslepto liudesio, ilgesio, nerasto zidinio namuose, kuriu net nera. ir kartais taip nutinka, kad sustoji viena diena, kurioje nors vienoje senamiescio gatviu ir prisipazisti sau, kad nemoko gyventi, kad nemoki svajoti, priimti, duoti, kad esi niekas budamas vienas, bet tureti kazka dar yra per anksti. ir ka daryti tuomet? nieko. plaukti pasroviui ir mokintis svajoti. mokintis myleti. dovanoti. gyventi. tyliai.

myliu

nereikia liudeti, jeigu kazkas gero baigiasi
like prisiminimai sildys lietinga rudeni
siela. ir bus gera. nes bus ka gero prisiminti. keliu raudono vyno taure. ir sypsausi. tas pakyletas taves ilgesys. bet as dziaugiuosi del taves. kiekvienam savo. buvo gera apakti su tavimi. :*
as busiu :)