....taip sunku kaskart kažko netekti
    naujai dienai krentant į rankas....

....juodą neviltį išmokysiu šypsotis.

Qmžinas grožis,amžinas džiaugsmas-
Amžinas siekis žemės jaunos.
Kraujas putoja,veržias į laisvę degt ir liepsnot.
Ak,tas pavasaris!Galvas apsuko...
Kas mes be jo?Ir su juo-kaip vaikai.
Linksma ir liudna,gera ir...kvaila.
Draikosi vėjy beržo plaukai.

Jei paklaustų,kuo tiki,
tu atsakyk:
ryto vėju,pasakom ir saule.
Dykumom ir jūrom,ir žvaigždėm.
Ir žmogum.Ir laime.Ir pasauliu.

Tegu juokias Tavo akys tyros,-
kiek jose laukimo ir vilčių!
Tegu Motinos galva nesvyra
nuo kankinančių,sunkių minčių.

Žodi,žodi
pilkas keliauninke,
nepaliekantis brydės rasos tylėjime.
Kas nupūs
nuo tavo veido dulkes
ir delnų tikėjimu sušildys?

Kur atgaivinčiau aš savo sielą,
jei ne savo sode-ten taip viskas miela...

.....'nes juk mokytis buvo nelengva,
kai pavasaris buvo čia pat....'

Du mano geriausi draugai-Likimas ir Dievo galia.Sitie draugai-visad salia...

....Priimki mane tu,zeme,kai vasarele gelemis kvepes.
Tik nepriimki,kai busi isalus,kai dienos trumpos,ukanotos,kai geles nebezydes..