geras tas jausmas, kai taves niekas nelaukia...

Sendien ryte pabudau su mylimu zmogumi ir supratau, kad pradejau nauja gyvenima, viska palikau uz duru, visa praeiti, dabar prasidejo naujas gyvenimas. Siek tiek bauginanti tiesa, bet pati pasirinkau ji toki ir nebijau ko nors daugiau netekti, pasitiksiu likima atmerktomis akimis, kaip sio ryto saule pazadino mane, taip tezadina amizinai, nesvarbu kur, kada, kiek laiko, bet as zinau-esu amzina, amzina kartu su savo palikta kuryba, ji mane traukia is duobes ir saugo nuo visko, kas gali palauzti vieno milimetro trapumo ilgesi...