Ir vėl per daug tamsu miegoti. Šlapia ir drėgmės negęsta akys ašarotos:). Ir sapnas miego malonaus koridoriuj viražais ant popierinio lėktuvėlio sparno kyla...

Paskambino draugė balerina.
Nieko ačiū, gerai, o tau?
Ne ne, man rodos, kad kažkas netaip...
Akis vartai?
Ne tiesiog turiu tik 82 centus - dėl dovanų ir melo...
Galvok ir vėl, galbūt palengvinsi kvėpavimą ir suksis suksis ratas, ant geležinio strypo - baigsi karjerą ir sena to net neprisiminsi.

Mielas dienorašti,
Šiandien po dviejų metų pertraukos sugalvojau nueiti pas moterį. Seniai nebuvau, todėl susitariau iš anksto, kad nekiltų jokių nesklandumų. Pasiėmiau pinigų, nes be jų pas ją eiti būtų buvę tikrai nedovanotina.
Su ja praleidau nepilną valandą, bet man užteko, nes ir ji ir aš pavargome. Ištraukiau šimtą litų ir visus paklojau. Tikrai negaila, nes iškart matyt - profesionalė, žino, kur jautru ar netgi skauda... Aš nieko nedariau - sėdėjau išsižiojęs krėsle - ji tik sukosi aplink, į burną lindo, kol išgręžė man dvi skyles ir jas užkimšo. O juk dantis valydavau kasdieną du kartus...

Ko verkė duonelė?

Kodėl atėjai, o diena nelauktoji?
Šiaip, labai sušalau kelyje, todėl atėjau pasišildyt.
Bet kodėl tu šildaisi mano lovoje?
Šuns būdoje per ankšta, be to, jis jaunas ir nieko nelaukė.
O kodėl valgei iš mano lėkštės ir išgėrei mano pieną?
Todėl, kad tau jau nebesvarbu ir nereikės daugiau - kad nesurūgtų...

(iš Kalėdinės Evangelijos pagal Snieguolę ir piktąją pamotę su raudonu obuoliu)

Mano fantazija nesveika. Ji jau visą savaitę tvinksi pūliais ir iš laukiu, kada ji išsiver(-š)(-s)... Tada nors bus spalvų ir atspalvių bei aromaterapijos.

Atrodo, kad jau laikas prigult...

Gyveno kartą kirminas. Vis graužė, graužė, graužė tik kartą sudžiūvo tarp pageltusių knygos lapų ir ten pasiliko kaip koks mumija, negyvas, numiręs, nepalaidotas, neapraudotas...

Šiandien sužinojau, kad jos vardas Neringa, bet taip ir nesuprantu, kuri iš sėdinčiųjų ji buvo. Kažkaip neypatingai drėskė akį, todėl nuėjau į Pilies gatvę ir padūdavau tiem, kurie skuba ir nekreipia dėmesio...

Kažkieno piktos mintys man po kojomis akmenis pila... Gaila, kad sloga kamuoja - nusipirkčiau riešutų ir į galvą neimčiau.