Kartais būna keistų dalykų...
Vakare ilgai dūmojau apie šį ir tą, tyliai blerbė kažkuri radio stotis, protarpiais pasigirsdavo Mango "Raskila", neaišku kodėl, bet tai pakeldavo nuotaiką. Nežiūrėdamas į laikrodį gėriau kavą, žalią arbatą,...
... daug dūmojau ir dūmyjau, pravėriau langą ir užsisvajojau vakariniame kambaryje, nežinau kiek dūmojau, bet sukilo noras dar vienam puodeliui kavos, pakėliau apsunkusią uodegą nuo kėdės, jau ketinau tipent virtuvės link, kai supratau, kad rytinį kambarį jau užliejo saulės spinduliai ir Lauros loveriai nečiulba paukšteliais...
Štai kaip kartais būna žmonėms ir katinams - imi ir pražioplinį naktį.
O jei taip metus...

Šeštadienį vakare gėriau sausą raudoną vyną su senu draugu Jonu budistu iš Irano.
Jis man pasakė:
-Ma esu aš,
Da yra durys,
Madara yra Motina.
Kaip gražu ir prasminga...

Šiandien, senu papratimu, kaip ir kiekviena penktadienį, o ypač gavėnios, vienišai šniūrinėjau po Vilniaus barus. (Vienišai tikrai dar nereiškia, kad liūdnai. Tai irgi savotiška pramoga. Aš juk katinas :)
Vienam iš barų radau jaukų kamputį ant raudonos kušetės. Faina, minkšta buvo kušetė (nors deja ne Freudo). Įsirangiau su indiškos (kaip rašė valgiaraštyje) arbatos puodeliu, iš kurio kyšojo ilgas ilgas šaukštelis ant tos kušetės. Ramiai dūmojau.
Nesujaukdami malonaus slogučio atėjo mergaitė su ramune ir akiniuotas berniukas. Nežinia kodėl, bet jie patraukė mano dėmesį. (Gal todėl, kad atsisėdo nugaromis į mane?) Aš juos stebėjau. (Žinau žinau, kad taip negražu.) Bet nuo jų juk sklido tyros meilės aidai... staiga mergaitė pravirko, berniukas ją taip gražiai, taip gražiai apkabino. Jos pirštai tyliai paskendo jo plaukuose.
Mano gražų dūmojimą apie jausmus netykėtai ir, sakyčiau, vulgariai pertraukė mėnulžuvė su sąskaita dantyse.
Oi, kaip norėčau ją iškepti ir gardžiai suvalgyti sekmadienio pietums!