Ar girdi? Skęsta jūra...
Bangos tirpsta tolumoj,
Cinamonu kažkas paguodė audrą,
Čia.
Dailininkas žvelgdamas,
Epušės dulkėj naktį,
Fėjų burtais barstė.
Geriau nei niekada,
Harą garbino paukščiai.
Ir niekas nesumąstė,
Jūra skęsta...ten. Ne čia.
Karamelės taurėj,
Liko šokoladas,
Mieganti saulė paukštei,
Nubučiavo sutemas.
O vietos lieka,
Pragaro toliuose.
Ramu.
Sutemų nubučiuota,
Šnibždėjo jūra.
Tik niekas neprisiminė,
Uraganas kur dingo...
Vienas liko žvirblis,
Zirsti karo metais.
Žvelgiu į naktį.[/i]

"Alkoholis kartus
Vakar buvo tamsu
Ir orkestras senoviniu
Apdaru
Grojo mano sugriauto
Gyvenimo tylą. "

Būtų gerai...

Dažnai sako, kad reikia gelbėti "bent išorę". O aš sakau, kad reikia ją žudyti, nes tai vienintelis būdas išsigelbėti pačiam.
Cha. Žodžiai veržiasi iš lūpų ir svilina orą.

Kai kurios pasekmės priverčia trainiotis danguje. 
Žinau, kad blogai viskas, kas baigiasi gerai. <<Žinojimas degina.>
O kaip dėl tų, blogų <<?>

jų nėra.
Neegzistuoja.
Tiek pat, kiek mes gyvename.

Ji neitų. Galų gale, jei nebūtų lietaus, ji liktų stovėti vietoje .


Bet neliko.

perkeltine prasme
.

Eiti ir nugriūti...stovėti.
Ką rinktis <<?>


O dangus praskydo. << chych... > ir išmetė plunksnas ant žemės...ir tai vienintelis kartas, kada džiaugiesi jusdamas žemę po kojomis.
Žemyn, žemyn, žemyn << nusibodo >...
argi nepakanka džiaugtis?
<< balsas iš anapus > .


nepakanka nieko.
"Neverland".
Puiku.
Žvaigždėtais Briliantais, Džiovintais Meldais, Nuvytusiom Rugiagėlėm papuošta Kaukė, Nepuošia Nieko.

Nemiela.

<<tai TIK gyvenimas.>

Nebeverkiant. ~

Geltonas miestas. Geltonos gatvės. Geltoni žmonės. Geltonos naktys.

-Čia Tau? (beklausiant)
-Man.
-Džiaugiesi? (beklausiant)
-Ne.
[{žvilgsnis kažkur Ten, į beprotnamį}]
-Laimės spindulius reikia siūti.
-Esi Laiminga? (beklausiant)
-Ne.
[{žvilgsnis kažkur Ten, su panieka}]
-Šypsena nuvarvės švelniai raudonais skruostais.
-O tu nesišypsai.
-Ne.
[{ašarotas žvilgsnis kažkur Ten, į saulę.}]
-Ir neverksiu.
-Jau verki.
-Tai nuo saulės.
-Netikiu.
[{žvilgsnis į prieštaraujančius lūpų kampučius. Ten.}]
-Žinau.
-Kodėl nieko nedarai? (beklausiant)
-Nes netikiu pati...
[{Ir nebeklausk.}]
-Nebeklausiu.






Dėl to ir aš toks kaip ir Tu...

Jau apsilupinėję juodi nagai švelniai...[nebesugebu matyti.]

Pageltusios lubos, prieš keliasdešimt metų iki soties prisigėrusios cigarečių dūmų ir vis dar girtos.

Žvelgiantis į dangų.

O lango nebeliko jau seniai ir vienintelė skylė įnešantį slopią šviesą buvo Tavo akys.

Ir aš numiriau. Paskendusi jose, lyg bespalvėje jūroje. Pienės pūkas.

Tyla lašeliais susikaupia viršaus kampuose ir gličiai teka į delnus.

Išgerk - nunuodysiu.