....norėčiau gulėt prie jūros baltam smėly
begėdiškai nedirbdama nieko nieko
žiūrėt į saulę pro akinius nuo saulės
(lyg dėl to ka juos užsidedam jin išnykst)
arba ne -
....norėčiau sėdėt ant tiltelio tarp meldų
ir makaluot kojom ežerą
pilnatis kaip spingsulė kokia
karosas pliaukštel a gal karpis
koks skirtums svarbu kad principe tylu
ir nieks neles man smegenų ......

Kai rodos gyvenime viskas pamažu pradeda stotis į savo vėžes tai likimas ima ir apsuka gyvenimą 180 laipsnių kampu įdomu išmokau neplanuoti dabar geriau gyvenu

Netikėtai stiprėjančiam jausmui :)

"Pats nuostabiausias dalykas, kurį mes galime išgyventi - tai paslaptis. Būtent ji - viso mokslo ir meno šaltinis."
                                            /A.Einšteinas/

Žinau, kad darau kvailystes, bet vistiek negaliu sustot.....

Kam leidai sužinot, kad tu esi dar? Kam leidai sužinot, kad dar ilgiesi? Kam pasakei, kad dar esu tau svarbi? Galvoji paprasta kalbėt su tavimi?

Kodėl eilėraštis geriausiai rimuojasi naktį, kai taip tingisi keltis ir užrašyti? Rytą prisimenu tik nuotrupas. Naktinis padaras aš, naktinis. Naktį smegenų veikla ypač suaktyvėja, išskyrus atvejus kai ką nors veikiu ne viena... :-)

Šiąnakt Mėnulio užtemimas.
Beprotiškai linksma ir gera.
Išvada: prieš užtemimą "nuvažiavo stogas" :-)
Tikiuos, po užtemimo grįš :-)

Gal į laikraštį įdėt skelbimą: ieškau tolerantiško kunigo išsipasakoti nuodėmėms, dėl kurių nesigailiu? :-)
Gera

Lyja. Tiksi laikrodis. Negailestingai. Žinau, šiandien padarysiu didžiausią kvailystę savo gyvenime (kol kas :-) Virpu. Bijau. Klausiu savęs: kodėl pasirinkau būtent šią išeitį? Akivaizdu, kad velnias many nusvėrė angelą.