ne nereikia asaru... pakankamai ju buvo. Gyvenima skuriamas is naujo..

kaip keista... kazkada buvau paselusi del rasymo, beveik kiekvien adiena kazka rasydavau... dabar kai esu laiminga rasymas liko kazkur toli... galbut odel kazkada sulaukiau pastabos, kad visi mano kurineliai dvelkia kancia...
  dabar kai esu laimi nga tiesiog nesugebu to isreiksti popieriuje... ar dar kas nors taip jauciasi?

mano mūza mane apleido:( Tikriausiai ir jai reikia pailseti...

O šiandien šviečia saulė:) Ir aš šypsausi:)

Vis labiau norisi gyventi vienai, nors... pasaulis ir gamta tokie gražūs... Bet kam apgaudinėt save?

O šiandien šviečia saulė... Ir galbūt viskas bus gerai... Galbūt?

Kodėl jis taip elgias? Ko jis bijo? Jaučiu, kad bijo to paties kaip ir aš... Mylėti... Bijo žengt tą vienintelį žingsnį, nes nežino kas po to... Ir aš to nežinau... Norėčiau kalbėti su juo... Norėčiau, kad jis tai išgirstų ir.... Žengtų tą žingsnį...Deja... Jis čia nesilanko... O aš kaip durnelė kiekvieną dieną laukiu... Tikiuos... Tačiau veltui... Jis bijo... Ir kol neperžengs to... Kol nesupras jog gyvenimas yra žingsniavimas nebus laimingas... bus vienas.. abu busim vieni... Kaip jam padėti?

kodėl viskas taip? Tuoj pulsiu į juodą deprasiją:( Kodėėėlllll??? Tai klausimas ba atsakymo išsipildymo... Noriu turėti Draugą....

Liūdna man... Jaučiuos viena viena... Ir žinau, kad praeis daug laiko kol ta vienatvė paliks mano namus... Nors juk pavasaris(kol kas tik kalendorinis), bet man liūdna, kad esu viena....
  Kartais nors sniegas pradžiugina... Bet tik ne šiandien... Liūdna:(

:(