I’ve been strong and brave
Sometimes I lost my faith
And too many times
Threw caution to the wind

I’ve been strong and brave
Sometimes lost my faith
And so many times
Saw love come to an end

It’s not a question of pride
It’s not the tears that I’ve cried
It’s not a question of pride



-------

kažkodėl prisiminiau Lake Trout'ų koncertą Atlantoj. ir spining gitaristą. ir Rachel. ir vėją.

vėją.

manyje.

p.s. O čia Vaya. Čia Con. Ir Dios.
p.p.s. nors tu ką..

Music -

Vaya Con Dios

kažkada jau "prasirgtos", sugrįžusios
Don't break my heart
ir
Farewell song

Jova prieš 11 dienų pagimdė berniuką!!!=]]]]]
uhhhhhhhhuuuuuuhuuuuuhhhh:}}}

L. matė kaip plaka širdis:)))

<dienelė žavelė>
;P

p.s. dar ir prieš brazilus laimėjom.
p.p.s. jė!

Naktį susimąstė, kad iš tikrųjų ten nieko gero nebuvo {tik įsimaišę jausmai}, nes ne-taip-viskas-turi-vykti. Galų gale paleidau. Taip tikrai tikrai.

Vakar iš L. parsivežiau "Šokoladą".
Šiandien einu į darbą. Netgi du. {vėliau - atv.anal.}
Rytoj kepu obuolių pyragą. Superinį. Tikrai;P

p.s. o pvz. vakare gal į movies?

Žinai kodėl šita man pasirodė tokia linksma?

Žinai kodėl?

Nes Yazut Istambule prie stalo virtuvėje sekė pasakas apie banginius, miegančius užmerkus tik vieną akį. Reikia būti budriems...

tokios pasakos.
tokios.

"Tu ne toks kaip kiti, tu darai, daug darai, o dar daugiau įsivaizduoji, ir tam nepakaks viso gyvenimo. Nežinau... man gyvenimas ir taip atrodė toks sunkus... rodėsi, tikras žygdarbis vien jį nugyventi. O tu... tarsi turėtum jį nugalėti, gyvenimą, lyg jis mestų tau iššūkį... atrodo, lyg privalėtum jį nugalėti... kažkas panašaus. Keistas dalykas. Lyg gamintum stiklo burbulus... didžiulius... anksčiau ar vėliau kuris nors iš jų susprogs... kas žino, kiek jų tau jau sprogo ir kiek dar sprogs... Tačiau...

<...>

O kai žmonės tau pasakys, kad suklydai... ir būsi pridaręs daugybę klaidų, spjauk ant jų. Prisimink. Privalai spjauti ant visko. Tie stiklo burbulai, kuriuos sudaužei, tebuvo gyvenimas... tai ne klaidos... tai gyvenimas... tikrasis gyvenimas gal ir yra tas, kuris sudūžta, gyvenimas lekiant šimto kilometrų per valandą greičiu, kuris galų gale sudūžta... aš tai supratau, pasaulis pilnas žmonių, vaikštinėjančių su mažais stiklo rutuliukais kišenėse... savo mažais varganais nedūžtamais rutuliukais... todėl tu nesiliauk pūtęs stiklo burbulų... jie gražūs, man patikdavo į juos žiūrėti visą tą laiką, kai buvau greta tavęs... viduje tiek visko matyti... pasidaro taip linksma... niekad nesiliauk to daręs... o jei vieną dieną jie sprogs, tai irgi bus gyvenimas, savaip... nuostabus gyvenimas."