Spauduolis domėjosi ekologija, ir tik todėl kad Tyruose jis turėjo didelę įtaką, surengė klaikiai nuobodžia, bet labai naudingą ekskursiją po Paupio pelkynus. Tyrų gyventojai buvo supažindinti su pagrindinėmis pelkių rūšimis ir gyventojais, kurie nemokėjo dainuoti ir skraidyti. Smagu buvo. Kamparas pagautas įkvėpimo išvirė Spauduoliui nendrių sriubos, nelabai skani gavosi, bet po to buvo linksma visą vakarą iki aušros. Spauduolis daugiau niekada nebesidomėjo ekologija, persiorentavo į globalesnius reiškinius. Kamparas daugiau nė karto neišvirė sriubos, o Kaktusininkas nuo to laiko pradėjo kažkaip keistai juoktis.

[Karpuolis english lessons on air] 25 th lesson: Brief descriptions - the practical poetry:
POETRY - is for the other family members to look rested, relaxed and attractive for the dinner time. [Karpuolis script for the english lesson on air. unreleased]

Globalizacija žiaurus procesas, tad pasiklausę rytinių žinių Tyrų gyventojai nutarė vienytis. Visi susirinko prie nutręšusios pušies, netoli kryžkelės. Atsinešė kas ką galėjo: Kaktusininkas - šakes, Karpuolis - diktofoną, Kamparas - puodą pilną džiovintų pupelių, Rododendras - kiauras sodininko pirštines. Staiga iš kažkur atsirado Spauduolis, sužibėjo jo normaliai mėlynos akys. Susitikimą teko nutraukti. Pakerėjo visus.

Dažnai Rododendrui kildavo mintys apie muziką ir Euroviziją, tačiau jam atrodė niekaip nesuderinama vargonų ūbavimas ir didelės Karpuolio akys žvelgiančios į ES vėliavą.

Smagu būdavo Karpuoliui iškišus žiaunas iš akvariumo gaudyt krentantį sniegą. Būdavo išsižios ir taip visą naktį. Kol vieną kartą kažkas ant jo neužmetė fortepijono. Tai buvo Mocartas. O Karpuolis niekada nemėgo klasikinės muzikos.

Rododendras kaip visad persikreipęs prie rašomojo stalo braižė mandalas. Galiausiai jam apraibo akys ir atsistojęs nuo kėdės jis ėmė suktis ratais po visą kambarį. Nugriuvo žemėn. Kažkur toli girdėjo Kamparo balsą šaukiantį pieniškos žirnių sriubos. "Nenormalu ir nesveika" - pagalvojo Rododendras.

Kaktusinkas: Susitinkam
Kamparas: Pusė
Kaktusinkas: Po saule
Kamparas: Prie mėtinių ledinukų parduotuvės
Kaktusininkas: Ten kur užvakar kojinę pamečiau?
Kamparas: Taip
Kaktusininkas: Niekada
Kamparas: Nebijok - nerado
Kaktusininkas: Užuos
Kamparas: Kvailas tu, žmogau
Kaktusinikas: Ne aš tik vienišas
Kamparas: Vėl meluoji
Kaktusininkas: Prisiekt galiu nemyliu aš tos cukrinės vatos pardavėjos
Kamparas: Papasakok Rododendrui
Kaktusininkas: Pasakojau, sakė nemėgsta santechnikų
Kamparas: Niekas jų nemėgsta
Kaktusininkas: Urviniai

Kaktusininkas niekada neužsakinėdavo laikraščių, spauda jo nuomone kenkė sveikatai (švinas ir visa kita informacija). Jis mieliau klausydavo radijos, kur kartais galėjo išgirsti koks ledo storis ant Karpuolio akvariumo...Smagu būdavo, kai dėl ekstremalaus ledo storio Karpuolis buvo priverstas duoti interviu per stiklą. Murmėdavo niekus ir tiek.

Nors senos žalios durys girgždėjo taip garsiai, kad prikeldavo seniai nebesikeliantį Rododendrą, Kaktusininkas prižadėjo ir toliau jas varstyti, juk naktimis katinai ieško geltonų karpių po jo lova...

Kaktusininkas dažnai svajodavo apie nuosavą spalvotą televizorių su antena, kurią žadėjo kabinti prie sienos priešais Lenino paveikslų kolekciją.