Sesija.

Jis širdy parsivežė
žuvį iš Kinijos jūros.

Kartais mažytė ji
plaukioja jo akyse.

Jūreivis visai užmiršta
barus ir apelsinus.

Į vandenį žiūri.

[F.G. Lorca]

Jis širdy parsivežė
žuvį iš Kinijos jūros.

Kartais mažytė ji
plaukioja jo akyse.

Jūreivis visai užmiršta
barus ir apelsinus.

[F.G. Lorca]

Į vandenį žiūri.

Jis turėjo muilo liežuvį.
Nuprausė savo žodžius ir nutilo.

[Federico Garcia Lorca]

Jis turėjo muilo liežuvį.
Nuprausė savo žodžius ir nutilo.

Lygus pasaulis, pasišiaušusi jūra,
šimtas žvaigždžių ir jo laivas.

Jis matė popiežiaus balkonus
ir auksines kubiečių krūtis.

Į vandenį žiūri.

[Federico Garcia Lorca]

Jis turėjo nuilo liežuvį.
Nuprausė savo žodžius ir nutilo.

Lygus pasaulis, pasišiaušusi jūra,
šimtas žvaigždžių ir jo laivas.

Jis matė popiežiaus balkonus
ir auksines kubiečių krūtis.

Į vandenį žiūri.

[Federico Garcia Lorca]

O dabar prasideda TIKROS kalėdos.

Viskas eina tik geryn.

Why life has to be so complicated?

Pamečiau rožinę pirštinę (tokią nepirštuotą, gražią), jei kas ras atsilygininsiu, nes su viena pirštine nei kaip neperžiemosiu.