Ak, kaip aš laukiau tavęs, pavasari,
Su glostančiais vėjais, su šniokščiančiom upėm,
Su laisve plačia ir mėlyna!
Maniau, tu ateisi kaip koks karaliūnas,
Žiedais apsikaišęs, kaip saulėtas svečias,-
Kaip laimė, kuri pasivėlina!

o tu atėjai skurdus ir purvinas -
Nuo bado išblyškęs, nuo šalčio pamėlęs
Kaip koks šiurpus pastirėlis.
Plaukuos - puošmena sudūlėjusių lapų,
Burnoj - šermeninis žiupsnys kapų smėlio:
Tu dar vakar buvai numirėlis...

Šį rytą radau aš tave palangėje,-
Kur pirmos žolelės iš žemės jau kėlės,-
Užuvėjoj bailiai užsnūdusį.
Skurdus buvo vaizdas: dangus palšvai pilkas,
Pilkais stagarais žvarbiai barškino vėjas,
Ir kranksėjo varna nuliūdusi.

Tiesa: abu mudu toki, pavasari!
Per ilgai šaltoji žiema mudu slėgė
Šaltam rūsčiam kalėjime.
Išėjom į laisvę, kerštingai užguiti,
Pamiršę ir džiaugsmą, ir saulėtą buitį
Pernykščių žiedų spindėjime.

V.M.P.

iššūkiai nelaukia
atrodo, bus įdomu :)
nagi nagi, pažiūrėkim
mažiukas siurpriziukas
che

dega dega
dega padai
dega padai
tra lia lia

"Pagal kitą nerašytą taisyklę tas, kas būna per daug geras, erzina žmones ir sužadina juose agresyvius impulsus. Jei Kristus ateitų šiais laikais, gali būti, kad jį uždarytų į psichiatrinę. Apie tai rašė F. Dostojevskis savo romane “Velniai”. "

che

neperprantu sistemos
kartais 2 savaitem stringi vienoj akimirkoj
kartais vieną vakarą viskas spėja pasikeist 14 kartų
beprotiškas nepakartojamas ir vienintelis
žinoma, pasaulis

vakarais gyvenu
naktim nemiegu
rytais atgimstu
dienom išnykstu

atgimiau šiandien, reiškias, pavasaris jau netoliese :)

"Plykstelėjo šypsena"

"Aš tave pažinau iš palaiminto juoko.
Tavo rankos kvepėjo medum ir pavasariu."

"Tu - mažutė, tu telpi visa
Į Čiurlionio karalių delnus...<...>
Tu - ant gaublio - mažas lopinėlis.<...>
Mūsų akyse tu - saulės kraštas."

"Saulė delną šiltą uždėjo
ant veido tavo,-
užsimerk,
            įsiklausyk."

                "užsimerk
            ir tavęs nebėra
vaizdiniai paskandina į kitą pasaulį <...>
                atsimerk
            ir tavęs nebėra"

"Ir rodos man, kad tai ne klevas,
O aš lapeliais plevenu.
Drauge su saule atkeliavęs,
Pražyst puriena ketinu."

"Gyvenimas...
Srovenimas...
Gal kraujas gyslose išduoda, kad
Esu."

"Esu.
Dabar jau žinau, kad esu.
                              Šviesu,
be galo šviesu žemėje ir danguje."

ir

"Gyvenimas lieka tavy
Tu vis dar juo tiki"

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
"Nežadinki laimingo, jei kada sapnuoja"

kaip išeit iš 'užburto' rato?

- Tu šiandien man nenusišypsojai. Vaidini įsižeidusią?
- ...
- Tai juokinga! Tik nepradėk priekaištauti, kad nepaskambinau. Aš dirbu dieną naktį, o tu..!
- ...
- Jau šito tai iš tavęs nesitikėjau. Pasakyk gi ką nors, negi taip ir tylėsi visą vakarą?
- Man blogai. Ačiū, kad rūpiniesi, bet pati susitvarkysiu.