Am I?

Buvome keturiese, likome tryse..

H.I.M.

Please Don't Let It Go

We're drifting apart
But I want you to know
Wherever you are I belong
Love's singing our song
But we fail to sing along
Wherever you go I will follow

So please don’t let it
Please don’t let it go
Cause if you won’t let it I won’t let it go
So please don’t let it
Please don’t let it go
Cause if you won’t let it I won’t let it go

You try to be strong
But you're always so alone
Whatever I do I do it wrong
Death sings our song
And we eagerly sing along
Whatever you do I adore
I adore

So please don’t let it
Please don’t let it go
Cause if you won’t let it I won’t let it go
So please don’t let it
Please don’t let it go
Cause if you won’t let it I won’t let it go
Oh no

Don’t let go of life
Let go of love
Let go of all we have

So don’t let go of trust
Let go of lust
Let go of all we share
All we share

So please don’t let it
Please don’t let it go
Cause if you won’t let it I won’t let it go
So please don’t let it
Please don’t let it go
Cause if you won’t let it I won’t let it go

So please don’t let it
Please don’t let it go
Cause if you won’t let it I won’t let it go
Hey my Darling
Please don’t let it
Please don’t let it go
Cause if you won’t let it I won’t let it go
Oh no

Nej gyva, nej mirusi... Tiesiog esu.

Daugiau jau nebegaliu... Man per sunku.. Leiskit man Jus palikti amziams...

Dar pabūk


Rieda. Vis dar rieda. Vis dar
griaužia ir skauda, vis bėga, nesustoja, lekia tolyn.
Pažvelk, jis nenustoja verkęs,
raudojęs. Toks purvinas ir kruvinas, apdulkėjęs,
varnalėšom apkibęs, stovi
ir niuniuoja. Mena laikus: saulėtas
dienas, sidabrines naktis, krištolines upes; dumoja ir audžia,
pina stiklo verpetą, griaustinio muzikos
ir varpų gaudesio melodijos
kelią.
Negyvenk dabartimi, praeitimi ir ateitimi.
Nekvėpuok, to nereikia, juk gyveni
ir matai, ir jauti. Jauti
skausmą, ašarų sūrumą,
kraujo saldumą ir širdies plakimą.
Neatsiprašinėk, tai taip pat
nebūtina daryti, kaip ir melstis,
tikėti ir laukti malonės, juk tu
žinai, kad kelias sunkus, duobėtas,
vedantis į aukštą kalną, tačiau
užkopęs į jį neatsikvėpk nė minutei,
nes toliau tavęs laukia dar
sunkesni išbandymai, dar didesnė
kančia. Nesileisk užvaldomas ateities
viliojančių vizdų, kvapų ir garsų,
kad neįklimtum liūne ir nenugrimstum.
Ne, nebūk pesimistas, tačiau nebūk
ir optimistas (kvailys), geriau realistas,
kad blaiviu protu galėtum
apmąstyt ir suvokt ką darai ir kas tavęs
laukia (suvok, kad esi vienas).
Būk kaip jis, kuris verkia ktuvinom ašarom,
nes tik jos išlaisvina tavo
sielą, tik jos išraižo tavo
kūną kaip rimbas, kip erškėčių rimbas; prisimink Jėzų ir
stenkis būt kaip jis, toks pat
kankinys, vargšas, gerumo nešėjo pavizdys.
Arba ne, pamiršk jį, nes jis jau praeitis,
miręs amžiams, o tu turi gyventi,
tačiau nekvėpuok ir nestovėk čia,
prie vartų. Jau
išaušo rytas, pabusk!

Visavertis žmogus, sudarytas iš visų žmonių, yra vertas jų visų, o bet kuris jų vertas jo.

     
        Jean-Paul Sertre iš ,,Žodžiai"

Užsklanda nusileidžia...
Plojimai nugrimsta tyloje..

Įsimylėjusi dviveidė...

Viskas lieka uzhmarshty, visi apsikloja permatomu shesheliu ir tikisi, kad jie taip ir liks niekieno nepastebeti. Taciau naivumas padaro savo ir nieko chia nepadarysi....