Druskoje turi būti kažkokios keistos šventenybės. Ji mūsų ašarose ir jūroje. /Kahlilis Džibranas/

Medžiai - poemos, kurias žemė rašo danguje. Mes ketame juos ir paverčiame popieruimi, kad užrašytume savo tuštybę. /Kahlilis Džibranas/

Keistas būdas nuolaidžiauti sau. Kartais, kai mane skraudžia ir apgaudinėja, aš galiu juoktis iš tų, kurie mano, jog aš nežinau esąs skriaudžiamas ir apgaudinėjamas. /Kahlilis Džibranas/

************************************************************ ************************************************************ ************************************************************ ************************************************************ ************************************************************ ************************************************************ **************

As niekada negavau
Penkiu,
Nes nemokejau
Matematikos, geografijos,
AStrologijos, istorijos.
mokejau tik begti is pamoku
ir niekas nesivudavo,
ir niekas nebausdavo,
kai rukydavau
uz mokyklos.
tiesa karta tevas
gavo eiti pas direktoriu,
nes susimusiau
su klasioku.
ta karta as nebuvau klata,
tik gyniausi.
gavau ispejima ir
galimybe buti pasalinti
uz bloga elgesi.
o man vis tiek
buvo nusisvilpti
ant matematikos, geografijos
astrologijos ir istorijos.
i fizini kartais
nueidavau,
ten berniukai
zaizdavo krepsini.
man patikdavo ju vyriskejancios
kojos ir rankos.
ir dar visai netycia
patapau mamos parasu
padirbinetoja
pazymu knygeleje,
ar ant rasteliu,
pateisinancu visas
n zidyne

taip as niekada ir
negavu penkiu
bet man niekada
tai nerupejo,
rupi dabar

as vis tiek tave pasieksiu - traukiniais, lektuvais, greitkeliais, raketomis, mintimis, sapnais, telefono linijomis, laiskais.