„Gyvenimas yra nuostabumų kupinas. Jau kuone galėtai sakyti, kad jis patsai yra stebuklas. Kad gyvi esame, kad regime ir jaučiame tiek įvairių dalykų ir atsitikimų, yra gyva mąslė. Ką tik reiškia, kad esame? Kam visa, ką patiriame, ką sužinome? Taip nuolat turime klausti. O tūli neranda tam jokio atsakymo. Dargi daug žmonių gal nė nejaučia, kad gyvenimas yra nuostabus.“

Vydūnas

aš nieko nieko nebijau...

aš nieko nieko nebijau...

A t v i r u m a s, svarbiausia sau pačiam, išleisti tai kas akyse žiba, ir atsikratyti sunkumų, kad vėl nauja gyvybe alsuoti.

Šiandien graži diena: saulė šildo, debesys masyvūs slenka, upių vandenys gyvybe garuoja. Ideali terpė augti, bręsti.

Vaizdas yra paveikslas. Dažniausia  tai išsišakoję medžiai, apvalus ežeras, pilnas baltų popierėlių, lėtas žingsnis atgal, ilgas kelias namo, judėjimas ir geros vaiko akys; noras pažinti, tylėti, atrasti.

o  J a u t r u m a s - tai geltonuose vokuose sudėtos plonos adatos ar akmuo žieminiuose batuose, padrikos linijos, vėjas įsisukęs į kambario šilumą. Mituose gyvena vaizdas. Vaizdas yra paveikslas. Paveikslas yra įrėmintas. Tai įrėmintas vaizdas. Įrėmintas vaizdas yra eilėraštis.

Svarbiausia yra A t v i r u m as.

aš noriu tiek daug, tiek turiu daug svajonių, nors jau pradeda ūžti ausyse, gal kažkiek nepasitikėjimas, bet vistiek...vistiek viskas bus gerai, gal net man daugiau tavęs nesutikti, o gal daugiau niekada neis išsiskirti, aš to dar nežinau, kol kas sunku apibrėžti..kas tai...Tai gal tik mano savanaudiškas noras mylėti, mylėti, Mylėti..

aš sapnavau,  bet tau nesakiau ką, paslaptis tai, ir lėtas žingsinis aplink...noras turėti,,, jaučiuosi mažas vaikelis, dar kūdikėlis, bet mergyt, gal jau laikas užaugti..o gal reikia pasinerti gilyn į ten kur tik bažnyčiose kalba ...kur niekas nesupranta, kur reikia klausyti, ką širdis sako, siela ką vaitojaaa...aa..aa. , nesavanaudiškai mylėti, nebijoti, augti..Stiprėti....

gerumas, gerumas, begalinis gerumas, viskas dar ribose, ribos dar tiksliai nubrėžtos , tarp mūsų visų, tam kad jų nebūtų. Ir skrenda, kaip laisvas paukštis per visus gyvenimo laikotarpius kiekvienas, kiekvienam savo ir savaip ir aš . . Paakiais, svaigsta galva, bet praeis viskas bus gerai, bus dar visko. .. aš čia mylima.

o tu , tu labai įdomus, mįslė man, toks atrodai vienas, nežinau kodėl ,  žalia žalia, medžiai, lyja, gražu. Toks tvirtas. ir bėgantis..Laikas. toks GYVENIMAS.

:)

Tuoj pasikeis  erdves, skliautai, horizontai, , ir bus kitas judejimas...laikas kitas, gal siek tiek leciau..isnyks kazkas, kazka atrasiu naujo, mane dziugins, mane liudins, as lauksiu, as melsiu, as noresiu, daugiau ir daugiau, daugiau meiles..ir noresiu daugiau jos duot, nes kitaip neina..as noriu kartais save pamirst  ir daug saves atiduot.................

geros dienos:)

dabar jauciuosi taip, lyg  viskas sustos  arba keisis kardinaliai...arba plauksiu tolyn arba sustosiu ir grimsiu zemyn...jauciuosi lyg ant ribos, zingsniai pirmyn ir atgal, troskimai ir apatija, zydejimas ir alinanti sausra,
bandau save atrasti, savy pamatyti savo gebejimus ir silpnybes, dziaugtis pasauliu, tuo ka jis duoda ir atima, izvelgti uzdavinius ir pasekmes..
tai nuodemes ir sventumus,

ir dar tie veidai, tie kurie sielojasi..tam kad isgirsti..

artuma, begalinis dangus, zvaigzdes, ir visas mano pasaulis..geltonas, melynas, linksmas, skausmingas, antgamtiskas, raudonas, viliojantis..., ,,
as noriu kartais  pamirsti, noriu kazka naujo atrasti, i save pazvelgti kitomis akimis..kitam vaidmeny, vandeny pasinerti, sulaikyti kvepavima, giliai ikvepti...kartais numirti, virpeti, Sustingti...