<pavargau>

<pavasaris>

_______________________________________________

_juokinga_

- - -

parkritus už kaltės širmos ir baimės dangaus
kur prasiskverbia vandenų tylos oro svaigaus
galva prigludus ant rankų lingavimo vėjo
susikaupus kalba liūdna
mergaitė ant žalio Sizifo akmenėlio
nei gyva nei mirus nors su saule ji kėlė
apsigobus pavasarišku žiemos oru
keliauja vilkdama kojas
kad pamatytų dar šiltą vasaros dangų
dar spėtų pasijaust paukščiu
skrendančiu į bekraštę erdvę

mergaitės akys suvalgytų žydrą padangę
atsigertų šalto šaltinio upelio į saują
ir žinau niekada ji nebeklaus daugiau
kada pasibaigia kelias
į drumzliną atpildo geismą
ar trumpą akimirkos judesio žaismą

man sakė ji mirs dar daug daug kartų
atleiskit jai už šitą isterišką šauksmą

- - - -- -- -- --

e.e.e.e.e.e.

"savo sėkmę žmonės dažniausiai linkę priskirti savo vidinėms priežastims, o nesėkmę išorinėms - dėl to atsiranda toks tikėjimas, jog pasaulyje sėkmė ištinka tuuos, kurie VERTI, o nesėkmės aplanko tuos kurie NUSIPELNĖ. Dažniausiai mes pervertiname asmenybės įtaką ir nuvertiname situacijos..."

- - -