porcelianinės
lėlių galvos
atskirai
nuo viso kūno
gieda šventumą
pašnibždom
mosikuojant
į gilumą atsipindint
spalvotai sienai
ieškant kažko giliau
veidrodžiams apsnūdus
nieko nesitikint
suakmenėjus
artėjant šiltam kūnui

laukimui
virkdant silpnumą
trims žingsniams
ir vėl atgal
susiraičius
plaukų galiukų
kalbėjimą

viskas bus gerai

per kancia i tikraja laime,
ar ne taip?
ar kuo daugiau malonumu tuo didesne laime?
kurs poziuris geriau?
m?

noriu i negyvenama sala..

rrrr,,

aha..

YRA

juodi debesys slenka,

tyngiu...

bang bang u are dead