..laikas atmerkti akis..

...kaip norėčiau išsprogdint mintis…

..kur parduodama ramybė?!

...kaip norėčiau išsprogdinti mintis…

Išroviau dvidešimt du dantis
Iš nuobodaus, pilko gyvenimo.

Sudėjau į skrynutę juos
Ir užkasiau po savo saule.

Išaugo didelis gyvybės medis –
Sidabriniai vartai į pasakų pasaulį.

Po mano kojomis girgždėjo ledas,
O sielą šildė pakalnučių kvapas.

..visiskai kitaip..

"Pamišėlis - tai asmuo, gyvenantis savo pasaulyje.
<...>
...tikriausiai jums kas nors pasakojo apie Einšteiną, kuris teigė, kad nėra nei laiko, nei erdvės, o tik jų vienybė. Arba apie Kolumbą, sakiusį, jog anapus vandenyno ne bedugnė, o žemynas. Arba apie Edmondą Hilarį, tvirtinusį, kad žmogus gali užkopti į Everestą. Arba apie bitlus, kurie kūrė kitonišką muziką ir rengėsi visiškai ne taip kaip to meto žmonės. Visi jie - ir milijonai kitų - taip pat gyveno savo pasaulyje."

Paulo Coelho

..tekanti saule ir menulis..dar nenusileides..

..metaliniais samčiais aš išsemsiu visus skausmo šulinius, sudraskysiu į skutelius nerimo nertinį, išsimaudysiu alyvų žieduose, kad amžiams atsimintum mano juoką..

..ech..gera vartytis zoleje tarp ziedu..po kvepianciu alyvu krumu..

..dievinu sauletus rytus..ir nupjautos zoles kvapa..zydincius medzius ir sypsnius gatveje..