zinot dauguma is jusu isivaizduojate kad esat dideli autoriai, kurejai ir t.t pabuskit visi mes tokie esame tik vieni geros nuomones o kiti ne apie save, as manau kad kiekvienas rasote savo malonumui, juk nesistengiate taptizvaigzdem, as irgi isleisiu savo knyga, na bent jau planuoju, bet ji turetu but tik keliu egzemplioriu vienas man, o kitas tiem kuriuos as myliu, nemanau kad zmonem idomu kitu jausmai...juk kiekvienas galvojame apie save.

Ištiesk man ranka tau ištiesiu dvi-
Padovanok man laša juoko
Ir aš tau jį gražinsiu...

siandien diena kaip tik tokia kokia galeciau pavadinti bloga, susimastai ko sieki gyvenime ir pamatai kad tavo siekiai ir svajones tai skirtingi dalykai tau atrode kad gyvenimas viena grazi pasaka o isties tai daugiau panasu i viena baisu kosmara, na ir tegu ir tebunie bet juk gyvenam tik viena karta ir reik priimti tai kas mum duota...

...siandien nera nei zodziu nei minciu tiesiog tyla kuri dar kartais prasisklaido nuo laikrodzio tiksejimo...tik tak...taip bega laikas vis greiciau ir greiciau...

Tikriausiai kiekvienas iš mūsų turi svajonių, įvairiausių siekių gyvenime, tam ir gyvename, kad jos išsipildytų .Siekiame to, kas mums atrodo teisinga ir priimtina. Trokštame geresnio gyvenimo gal kiek pavydime daugiau pasiekusiems ar bent jau atrodantiems laimingais, kaip sakoma-„gerai ten kur mūsų nėra“, tačiau vos tik atsidūrus ten- mums jau blogai, taigi ko žmogui reikia?
Neišsipildžiusio noro kančia?..tai žodžiai, kuriuos sunku suvokti, žmogus kenčia kuomet nori kažko tačiau to negauna, bet ar galima tai vadinti neišsipildžiusiu noru ar kančia? Juk per gyvenimą yra tiek daug dalykų apie ką mes svajojame ir nevisuomet gyvenimas yra toks mielas ir dosnus mums. Vos įgyvendinus vieną svajonę mes jau turime kitą ir taip visą laiką. Juk žmogui niekada nebūna gana. Mes ir negalime gauti visko ko norime, žmogus norėtų tiek daug, nes jo svajos beribės...bet...Gal yra jėga aukštesnė, kuri visa tai sprendžia ,nulemia mūsų veiksmus ir mintis, gal tik mūsų vidinis balsas sako mums tikėk? Juk viltis visuomet miršta paskutinė, bet žmogus ir gyvas mintimi, kad dar yra laiko, per kurį mes galim padaryti tai ko galbūt nepadarėm iki šiol...Taigi visuomet yra laiko tik mes nežinom kiek, bet jo yra net jei sekundė atrodo trumpas laiko tarpas, tačiau per ją mes galime pasakyti vienintelį- taip- ir nuo to pasikeis mūsų gyvenimas. Taigi belieka džiaugtis akimirka, kuri dar neatėjo ir gyventi svajose siekiuose stengiantis juos įgyvendinti kol dar turime laiko.
Tačiau kartais laikas prabėga taip greitai ir tos sekundės apsisprendimas gali amžiams užtemdyti akis, juk tai kas buvo jau negrįš. Gal mes gailėsimės dėl to ką padarėme, stengsimės ištaisyti savo klaidą, tačiau jau bus vėlu, tai kas padaryta ar pasakyta neatsiimsi. Nors gal tau ir pavyks ištaisyti klaida, tačiau dėmė liks amžiams jos nepavyks išplauti iš kitu atminties ir iš savo sąžinės. Kiti tau sugebės atleisti, bet ar atleisi sau, tą žinai tik tu, išties sunku vien pripažinti klaidą, bet dar sunkiau kada žinai, jog negalėsi padaryt kitaip ir visą laiką tik klausi savęs, o jei aš būčiau to nedaręs ar šiandien aš galėčiau gyventi kitaip, ar būtų sekę tolimesni įvykiai. Sunku pamiršti, tikriau neįmanoma, to kas buvo ypač jei tai blogi prisiminimai, juk atrodo, kad mes gyvenime turime tiek nedaug geru akimirkų, o visa kita- blogi prisiminimai, bet kuomet gera mes tiesiog neegzistuojame laike, kuomet gera pamirštame viską kas yra aplink. Gyvename savame pasaulyje, kuriame nenorime įsileisti pašalinių.
„Neišsipildžiusio noro kančia yra menka palyginti su ta, kurią sukelia atgaila, nes priešais pirmąją nuolat plyti neaprėpiama ateitis, o antroji tūno priešais nesugrąžinamai užsivėrusią praeitį.“ Sutinku su šiuo teiginiu, reikia gerai apgalvoti savo poelgį ir stengtis elgtis protingai, kad vėliau nereiktų atsiprašinėt kitų, tačiau kartais yra situacijų, kada kovoji pats su savimi ir be proto nori kažką padaryti ar pasakyti, žinodamas, kad nepadaręs to gailėsies visą gyvenimą. Taigi drįsčiau pasakyti ir kitaip- geriau gailėtis dėl to ką padarei nei gailėtis to ko nepadarei, gal ta žavi akimirka bus verta gyvenimo kančios.

Neklausk Vėjo, kodėl tave atnešė čia, kur esi. Net jei patekai tarp cemento nuolaužų, išleisk šaknis ir gyvenk. Kažkam tu esi Žinia.

                              Bruno Ferrero

Geros dienelės man ir jum visiem:)

Na va nuotaika šauni, ar gali būti geriau?:)Darbai nudirbti, laukia malonus poilsis:)

Šiandien kažkokia niūri diena, tikriausiai man truksta saulės:(

:)