Kai atrodo, kad griūva dangus, ar žemė slysta iš po kojų, kai eini gatve ir galvoji kaip tau nesiseka ir tą pat akimirka pro šalį važiuojanti mašina aptaško tavo naują geriausią kostiumėlį, tereikia nueiti ten, kur jautiesi saugus, mylimas ir visuomet laukiamas(o dar geriau jei kas nors ir laukia!), kur tvyro maloni ir jauki atmosfera ir prisiminti, kad pasaulyje yra milijonai žmonių, kuriems dabar daug blogiau nei tau ir yra tiesiog savanaudiška manyti, jog tau nesiseka. Grįžti į kasdienybę ir viskas susitvarko... Nelaimė tai tik laikinas išklydimas iš vėžių.

Diena prasidėjo puikiai: kaip niekad gerai išsimiegojau, laikas bėgo greitai, viskas sekėsi, bet kai grįžau namo ir atsikvėpusi galėjau šį tą apgalvoti, vėl pajutau tą nemalonų jausmelį: kiek dar laukia "prievolių", kiek dar teks daryti tai, ko nesinori!.. Ir kada bus tam galas? Bus, bet dar negreit... Dar turiu atlikti savo pareigas ir niekur nepabėgsi. Bet būk pasiruošęs, Pasauli, kai pagaliau išskleisiu savo sparnus ir pati kursiu savo likimą, kai pajusiu skonį, kurio dabar jaučiu tik kvapą. O kai paragausiu...

Diena prasidėjo puikiai: kaip niekad išsimiegojau, laikas bėgo greitai, viskas sekėsi, bet kai grįžau namo vėl pajutau t

Teisingiausia yra laidotuvių kalba. Ji tiksliausiai apibūdina, koks turėjo būti mirusysis.
(Gustave Vapareau)

Aukščiausias protingumo laipsnis - gebėjimas jį nuslėpti.
(Francois, Duc de La Rochefoncauld)

Kai mums sekasi, draugai mus pažįsta. Kai mums nesiseka, mes pažįstame savo draugus.
(John Churson Collins)