rašyk.lt: Dienoraštis -> katalike

psichiniams ligoniams čia ne vieta. taigi, nešdinuos, kol išgysiu arba kol gausiu sveiką monitorių. visiems dovanoju po surūdijusį kryžių. tikiuosi, kad monitoriai gyja greičiau nei žmonės. jei būtų kitaip, tada pasimatysim kūrybvakaryje.

***

everything turns to shit:(

***

Puikiai žinau, kad mirsiu:
Laikas yra mano draugas.
Erdvė mano meilužė.
Štai ir visos ezoterinės žinios.
Kaip sakoma - "last news".
(O gal - "lost news"?!)

Niekada neišmoksi gyvenimo.
Atsiprašyk savo mirties.
Ji švelni.
Tikėk.

T.A.Rudokas

***

Žvėrynas lyg neperšaunamas stiklas. O Užupis kitoks: neperšaunamas tikslas.

***

dėmesio. brangieji mano, būkit tokie malonūs ir parašykit komentarą po mano kūriniu, jei jau duodat / , nes aš to kitaip niekaip negaliu ir nenoriu suprasti, kaip tik kvailo keršijimo už mano blogus atsiliepimus[niekam nelindau ir nelįsiu į šikną dėl tų balų]. ko jūs šikat, atsiprašant? Jei manot, kad rašau šūdą ir jis vertas / , tai ir sakykit, kad šūdą parašiau. O čia, tipo, dėl keršto iš mano pusės nebijokit, aš dar iki tokio lygio nepriėjau. ačiū.

***

isheinu nzn kuriam laikui.

***

dienoraštis tuščias. Jeigu kam įdomu, žiūrėkit senus įrašus. Ypač tą skelbimą. Aš vis dar rašau epitafijas.

***

Ir mes su tėvu
statėm kryžius.
Dar tada, pameni,
kai saulė buvo
perkaitusi?
Ir medžiai siūbavo
lyg luošiai.
Nešė savo
giesmes kartu
su krentančiais
lapais.
Ir akmenys dar
labiau spaudės
prie žemės.
Smilko ilgesys,
tik jau be skausmo.
Koplyčios varpai
skambino.
Pameni?
Tą rudenį mes su tėvu
statėm kryžius.

katalike

1 --- 17 --- 34 --- 51 --- 68 --- 85 --- 102 --- 119 --- 126 127 128 129 130 --- 136 --- 138
[iš viso: 1377]

Meniu