40 metų per dykumas
arlekinas ant mėlyno lyno parodo mortale į širdį
apsinešusiai mylimai miniai kuri trokšta salto
tu nuveski mane į krūtinę kur juoda ir balta
tarp ištinusių prakaitu durų į atvirą ugnį
ar palauksi lietaus ar pagirdysi įšalo veidu
ar pareisi žodžiu ar atsuksi į šilumą nugarą
aš neleidau kartoti klaidų o tu vėl pasileidai
ant visų keturių neprigirdinčio vakaro pusių
karaimai manęs nepriglaus aš per daug abejingas
fariziejai manęs nepriims aš is svetimo molio
mano brolis išėjo pas kurv*s o kelias neilgas
mano tėvas išėjo pas karves negrįžo namo
o kada prie šaltinio sutiksiu ištroškusį žydą
o kada pasilenkęs tarp kojų akis pamatysiu
tarp nukritusių rūbų surasiu paklydusį vyrą
į dainuojantį slėnį vėluojantį dvidešimt metų