Vakaras

tai sapnas vakaras gilus
tu skendėji pačiam dugne
išeina dievas pro medžius
tave užmiršęs danguje

juodam mėnulio spinduly
kur žaidžia žuvys po ledais
klausai kaip skleidžiasi mirtis
ir tau dangaus to per mažai

(G.Širvytė)