ir augalas kaip angelo šešėlis
keistai nušvinta vidury nakties
ir sužydruoja neregėtos gėlės
aš čia esu o tu tik vaidenies
bet štai pro stiklą įteka mėnulis
ir kaip kadai matytuose sapnuos
skrendu virš sodo kuriame nubudęs
tu gyveni o aš tik vaidenuos
veržiuos aukštyn bet klumpsta žodžių raidės
gėlių aromate gličiam
o tu juokies tarytum pats neskraidęs
ir mes abu vaidenamės trečiam
Aidas Marčėnas