Nemoku rasyti, kai manes praso ar liepia. Tiesiog ateina laikas, kad mintys taptu tekstu.
Tai vienas is vakaru, kuria dar nebuvo, bet tateis tam laikas. Nereikia niekur skubeti. Riekia islaukti ir jaustis pasiruosus.
Lauke lyja lietus, tamsu. Pazvelgus i sona pro langa matosi kaip autostrada skrieja masinos. Pavelgus i kita sono patosi blenkiai apsviesta gatve. As sedziu vienas salione and dideles siltos ir mikstos sofos. Pries mane tik zinidys ruse. Karsti jos liezuveliai vis plaikstosi. Kambarys apsviestas tik begalybes zvakiu ir sviesa is uz langu. Atsistoju einu lig vieno is langu, uztraukti uzuolaidas. Viduje jauciu kad tu jau greit iseisiu is duso ir nulypsi zemyn. Tu ka tik grizai namo, turbot is dauges Agnes nuejai nusiprasti. Kaip saunu galvoju, padarysiu Savo katei staigmena. Uzdengineju antra langa. Matau net kaip mano rankos pradeda virpeti is nekantrumo, kada tu nupilsi ir as tave pasitiksiu stovintis su baltais marskineliais gelyte rankoje ir apsviestas tu besisypsanciu liesneliu aplink mane. Ausies krasteliu isgirstu kad jau duse vanduo nebebega ir tada seka greita tavo zingsniais laiptais zemyn, kad nustebintum mane. Sedinti ant sofos ir vepsanti i televizoriu.
Bet as jaustoviu su roze rankoje taves laukdamas. Ir staiga, tu atbegusi i saliona nusteri. Prietema as stoviu su gele rankoje sypsausi. Tu paklausi:
- Kodel tu dovanoji man geles.
- Ar reikia priezasties?
- Tu dabar pasakysi kad as esu nuosabiausia ir graziausia panele.
- Ne, tu esi man viskas kas tai sukuria. Myliu tave, nes tu mano laime nesi.
- Nejau…
Nutraukiu tave priejes pabuciaves tave. Apsikabinu tave per liemeni ir pristraukiu arciau saves taip kad virtai tave laikyciau. Svelniai paglostau tau pecius ir tik tada atitraukiu lupas.
- Atsiprasau, pertraukiu
Tada tu pabacuoji mane ir pasakai.
- Viskas gerai meski.
Pasikabinu tave pakeliu ir svelniai paguldau ant sofos pries zidyni. Pazvelgiu i tavo akis. Jos tokios laimingos. Ir tariu tau
- Taip vis del to tu esi graziausia ir nuostabiausia panele.
Pabuciuju tave I lupas. Rankimis sviniai glostydamas tavo veida. Neatitraukiu musu lupos taip lipsniai lieciasi vis is leidaams ta “pakst”garseli. Isiveliu I tavo plaukus. Nuslystu tupomis link kalklo bucuoju ji ir glostau tavo veida. Vis surasdamas ir prisiliesdamas prie tos tau laibai patinkacios vieteles prie kaklo. Bucuodamas vis padarau mazas pertraukeles per kurias vis ikandu tau I ausies speneli. Tu svelniai ir gyliai atsikvepi. Abiem rankimis sujami mano veida ir priglaudi prie lupu… As po keliu buciniu ir sekundziu isvaduoju. Prasegu halateli svelniai pradedu glostyti tavo kakla, vis slydamas zmyn prie krutines ranka. Ziuriu neatritraukiu akiu nuo taves. Vis idomu kada tau bus pirmas susijaudinmas. Ir tada tu atsikvepi. Svelniaip pradedu glostyti tavo krutine. Vis vengdamas speneliu. Tu apsikanini su ranka aplin kakala prisitrauki mano lupas prie savuju. Vis troksdama labiau manes. As tada svelniai priearteju prie sneliu vis juos netycia uzkliudydamas tu tig giliau atsidustu isitempi ir vel atsipalaiduoji. Vis bucuoji mane astinrgiau. Ledziu rankom nuslysti lieneiu vis paglostydmas sonus pakildmas ir vel nusileisdamas... glostau liemeni.. tu tik ziuri deganciomis akimis... vis sakydamasar bus daugiau... as tada pakylu prie krutines vis ja suspausdams abiem rankimis ir paleisdamas kad tave labiau uzkaitinciau.. prisitraukiu tave artyn saves. Prasegimano marskiniu sagas... Musu kunai liecia. Gostau tavo sonus ri nugara. Vis nepaleidi manes. Bucuojas tas beprotiskai ilgas ie dieviskaas kai nieko daugiau mus nereikia tik to kad dabar nesustotume.. Nuslystu zemyn. Mano nuostabai tu su kenaitemis.. Nusisypsai… as svelniai nuslytu niedamas per jas tavo kuna zemiau. Tu tik iszioji ir istempusi atsikvepi paziuri I mane ir parasai
- nesustok
Glostau tave.. vis kaitindamas ir zvegdamas siek tik godziomis akimis I tave… tada tu nuslysti savo ranka pradedama kersyti man. Vis glostydama ir mane vesdama is proto taip kaip as tvae vedu. Palendu po kelnaitemis. Tu isitempi ir nusisypsai…
- Matai as jau nebebijau
Svleniai pradedu glamoni tave. Tu ir tuo paciu mane. Musu kunai taip troksta vienas kito… Musu akys spndi akiu sviesoje. Kunai jau ikaitinti daugaiau negu kada jauteme. Zidinys vis ruse ir nepledzia musu karscio… numaini mano kelnaites…tu perveti mane ant sofos. Pradedi bucuoti nuo lupu slydti kaklu.. krutine, pilvu.. vis arteamda ir tada uzplunda toks svelnus ir geras jausmaskurio dar niekada nesi jautes… tu bucuiji svelniei ir vis nepaleidama… as nebesivaldau… pritraukiu tave I bucuoji ilgai I lupas… enplesdamas tave… atsitoju ir paklausiu ar galiu tua padeti…
- Prasau numauk
As svelniai bucuodams nuslystut avo nugara.. padedu rankas ant uzpakaliuko.. glostijau ji, glamoneju… ir tata po biski pradedu jas pati tu sujkandi lupa…as pradedu ja bucuoti… tu atsipalaidduoji, pradedi geliai ir letai alsuoti…as vis neatsitraukiu kol tavo alsavimas labia suintensiveja… tada tu liepi man atisesti ant sofos ir tu apsizergusi letai atsisedi veidu I mane… as priblostas tu susadinusi ir sunerimusi.. as pradedu tave glostyti ir svelniai bucuoti krutine… mes judame vienu ritmu.. kol kol mes abu atename ir katu pasiekiame miauw.
Atsidedi tada salia manes ir paklausi.
- Ar patiko…
As vis dar neatsigaves…
- ka ?
- ne tai ne, nieko daugiau nebus
- as apsikabinu ir bucuojut tave ilgai ilgai...
Pazvelgiu I tavo akis ir tariu.
- neiko geresnio nesu jautes.
Nusisypsai ir padedi galva ant peties ir pradedame sneketis.