Tas, kuris ieško savo tikrojo veido, tenenusimena, jis jį suras, iškreiptą nerimo konvulsijų, išsprogusiomis akimis

p. 8. Argi šita vieta nėra veikiau toji, kur žmogus galiausiai išnyksta?

p. 9. Iš kur manyje radosi tos protėvių, namų, kur nusileidus vakarui uždegamos šviesos, sąvokos ir dar daugybė kitų. Atsakymo ieškojau visur. (...)

Kas gi čia taip jau kesta, pavyzdžiui, tose šviesose, iš kurių aš nereikalauju, kad jos ką nors reikštų, kas gi čia taip jau kone nederama?

p. 12. Tad pasakysiu, kad mūsų pradžios sutampa, kad ši vieta buvo sukurta man, o aš buvau sukurtas jai tą pačią akimirką.

p. 13. (...) tai, ką matau geriausiai, matau prastai.

p. 14. Tos žinios – ne kažin kas. Būčiau apsiėjęs ir be jų. Nesakau, kad man jų niekada neprisireiks. Jeigu reikės, mlokėsiu jomis pasinaudoti. Ir tai bus nebe ;pirmas kartas. Mane glumina, kad už tas žinias esu skolingas žmonėms, su kuriais niekada neturėjau jokio ryšio.

p. 17. Bet neskubėkime. Pirma supurvinkime, tada išvalysime.

p. 21. Taigi baimintis nėra ko. Ir vis dėlto aš baiminuos, baiminuos to, ką mano žodžiai vėl iškrės man, mano slėptuvei.

p. 24. Nereikalingi žodžiai, radęsi iš niekingos sielos, meilė, muzika, laukinių serbentų kvapas, aš sugalvojau juos, stengdamasis pabėgti nuo savęs.

p. 26. O dėl mintijimo, tai lygiai tiek mintiju, kad netektų nutilti, šito juk negali vadinti mintijimu.

p. 28. Juk nėra lengva kalbėti, netgi bet kaip, ir tuo pačiu metu sutelkti dėmesį kitur, ten, kur slypi tikrasis tavo interesas, kurį fragmentais apibrėžia tylus murmesys, tarsi atsiprašydamas, kad nemirė.

p. 60. Tikra teisybė, kad ne ką težinai, kokiais lobiais esi apdovanotas, kol jų neprarandi.

p. 74. Ir aš visai nenoriu palikti šio pasaulio, į kurį jie stengiasi mane įbrukti be jokios garantijos, kad tikrai jame buvau, ją man, pavyzdžiui, suteiktų spyris į sėdynę ar bučinys, nesvarbu, kokios kilmės būtų ta dėmesio apraiška, jei tik negalėsiu įtarti, kad pats buvau jos autorius.

p. 80. Tas, kuris ieško savo tikrojo veido, tenenusimena, jis jį suras, iškreiptą nerimo konvulsijų, išsprogusiomis akimis.

Samuel Beckett. Neįvardijamasis. Rietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius, 2007.