Tai ka tau parasiau

Visada viduje žinojau ką daryti. Tuo neteko suabejoti, nes kiekvienas mano sprendimas, kurį aš priimdavau kaip savo pasirinkimą būdavo padaromas tuo momentu kai tai sakinys baigdavosi klaustuku. Dabar suksi galvoje mintys kaip bus toliau ir ko aš laukiu.



Norai, svajones čia yra vanduo, kuris mus nešą pasroviui nuo kalnų viršūnių, per uolas, kurios mus nugludiną, slėnius – suteikiančius neribotus paselius išsiauginti žinias , dykumas – kuriose dingstą tikėjimas, miškus – tamsius ir baugius, lietingus ir mielus su lašais pilnais saules spindulių krentančių ant šypsenų, kol pasiekiame juras. Dideles ar mažas – plačias ar paviršutiniškas. Pilnomis auksinių žuvelių ar tikrų riklių… Vieni tai patiria kiti uždūstą išmesti į krantą, patekę į spąstus. Ar per daug rizikuodami kai iššoka virš vandens, kad įrodytų turįs galią būtį visų viršuje. Vien dėl to vieni baigia dienas ilgame ar trumpame išalkusiam snape. Tai auka dieviškai baltiems paukščiams,kad jie būtų gyvi ar jų vaikai dar išgyventų vieną dieną.



Manau, kad dar kapstausi slėnyje, kurį keikiu ir kartu myliu. Jame visada trokštų su tavimi praleisti nors dalį buvimo kartu, kad neprarasčiau šanso pajausti tai nuo kuo buvau pradėtas, gyvas ir saugomas per audras ar sraunius tarpeklius. Upes vaga atvedė, kur esu ir džiaugiuosi galintis pažintį tave kol esu. Jau daug kartų buvau beuždūstantis, bet vis dėlto kelione nesibaigė. Esu sudėtas iš smulkių tau pagarbos ir  gautų pamokų žvinų. Po jais yra vienas karstas taškas šaltame kūne priklausantis tik tau.Viskas jau yra prasidėję ir dabar tęsis iki pabaigos, kad ir kur ar kada ji bebūtų..