stirnų pievai atminti

ištikimiausieji
tėve
jauni
krūmokšniai
apgiję

visai savimi

jie nemoka
išsinerti iš odos

kai upė
pasižiūri stirnos akim [...]

siuvinėju pagalvę tėve

neįprastas darbas
o ir mudu
jau svetimi

rankų ir miego
siuvinėju

dyksnis raktažolė
siuvinėju

ją galėsim prikimšt apynių

siuvinėju

iš sudegusios mūdviejų pievos

dyksnis eilutė skambutis

neatsiliepia

ten tylu
po ugnies

ir stirna

garstyčios akim užsimerkus [...]

Kalinauskaitė, R. Įkalčiai, Baltos lankos, 2000